Pagal šį dokumentą, kapavietės tvorelė negalės būti aukštesnė negu 20 centimetrų, o paminklas – ne aukštesnis kaip 1,2 metro. Numatyta riboti ir antkapinės plokštės dydį bei aukštį. Ji negalės būti didesnė nei 1,05 kvadratinio metro ir iškilusi virš žemės paviršiaus daugiau kaip 20 centimetrų, rašo „Lietuvos žinios“.
Valdininkų sumanymu, paminklai kapinėse galės būti statomi tik suderinus kapavietės planą ir paminklo, antkapio ar apvadų brėžinius su kapines prižiūrinčių institucijų specialistais, rašo „Lietuvos žinios“.
AM Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Vaiva Rumbutienė aiškino, kad nauji reikalavimai kapams tvarkyti būtini, nes pasikeitė statybas reglamentuojantys įstatymai.
„Pagal senąjį Statybos įstatymą, paminklai buvo laikomi statiniais, o dabar jie – tik paminklai. Didžiausia naujiena – kapavietės apvadų, tvorelių aukštis“, – pabrėžė valdininkė.
Ji patikino, kad šiuos reikalavimus planuojama taikyti tik įrengiamoms naujoms kapavietėms ir statomiems naujiems paminklams.
„Tai, kas jau įrengta, nebus griaunama. Tačiau norintieji pertvarkyti kapavietę privalės laikytis naujo reglamento“, – tvirtino V.Rumbutienė.
Apie tai, kad nustačius paminklams griežtus reikalavimus supanašės visos krašto kapinės, prakalbo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vyriausioji valstybinė inspektorė Audronė Vyšniauskienė.
„Europoje veikiančios kapinės taip pat darosi vienodos. Ir mes ateityje būsime priversti saugoti tik patį mirusiųjų pagerbimo būdą, bet ne paminklus. O kai visos šiuolaikinės kapinės taps visiškai neįdomios, suprasime, kokia didelė vertybė yra mūsų senosios kapinės. Todėl reikia ypač saugoti Rasų, Bernardinų ar kitas tikrai unikalias kapines“, – kalbėjo A.Vyšniauskienė.
