Pagal Teisingumo ministerijos pateiktą projekto variantą, Seimas Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) turėtų pavesti priimti norminio pobūdžio teisės aktą, kuriuo būtų nustatytos pamatinės nelietuviškos kilmės asmenvardžių rašybos taisyklės.
VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė žurnalistams Vyriausybėje pirmadienį sakė, kad, komisijos nuomone, Lietuvos piliečių vardai turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis – esą taip yra pasisakęs Konstitucinis Teismas.
„Teisingumo ministerija ilgai ieškojo būdo, kuris neprieštarautų Konstitucinio Teismo sprendimui ir galiojantiems teisės aktams. Tačiau, matyt, nėra taip paprasta jį surasti – tai rodo ir šiandieninio nutarimo svarstymas. Kalbos komisija taip pat gerbia Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris sako, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės turi būti rašomi lietuvišku raidynu, lietuviškais rašmenimis“, – teigė kalbininkė.
Jos teigimu, kiti siūlymai galėtų būti svarstomi, jei būtų rastas politinis ir teisinis sprendimas.
„Kalbos komisija negali priimti pagal savo kompetenciją teisės akto, kuris reglamentuotų piliečių pavaldžių rašybą asmens dokumentuose (...). Tai yra reglamentuojama įstatymu“, – dėstė VLKK vadovė.
Ministerijos siūlytame Seimo nutarimo projekte nurodoma, kad šios taisyklės turėtų užtikrinti „valstybinės lietuvių kalbos taisykles atitinkančią“ bei „tarptautinių tendencijų neignoruojančią“ asmenvardžių rašybą.
Pasak Teisingumo ministerijos, būtent VLKK turėtų spręsti dėl probleminių nelietuviškos kilmės asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose, nes tai yra valstybės įstaiga, sprendžianti valstybinės kalbos politikos klausimus ir formuojanti valstybės politiką valstybinės kalbos apsaugos srityje.
Pagal šias taisykles Lietuvos piliečių ir kitų asmenų asmenvardžiai būtų rašomi valstybės ir savivaldybių įstaigų išduodamuose oficialiuose dokumentuose.
„Kaip Konstitucinis Teismas yra pasakęs – asmens dokumentas nėra tik su kalba susijęs dalykas. Jis nustato valstybės santykį su savo piliečiu. Todėl ne Kalbos komisijos kompetencija yra nustatyti tą santykį. Tai yra pačios valstybės apsisprendimas, kaip ji užrašo savo piliečių vardus ir pavardes. Kalbos komisija pagal savo kompetenciją yra priėmusi 60-ąjį nutarimą dėl svetimos kilmės asmenvardžių rašybos bet kokiuose lietuviškuose tekstuose – tai yra bendrieji principai suformuluoti. Bet dar kartą kartoju – jie negalioja asmens dokumentams“, – aiškino D.Vaišnienė.
