Anot Krašto apsaugos ministerijos, nors nusikalstamumo prevencijos priemonės savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, būtina laikytis proporcingumo principo.
„Todėl kriminalinės žvalgybos subjektų veikla, jų sistema turėtų būti ypač kontroliuojama, siekiant kiekvienu atveju atidžiai ir nuodugniai įvertinti, ar suteikiant naujiems subjektams kriminalinės žvalgybos teises nėra pažeidžiamas proporcingumo principas“, – teigia ministerija.
Vyriausybės sprendimas nepritarti J.Oleko projektui neįpareigoja Seimo narių balsuoti prieš jo siūlymą.
Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad Karo policijos atliekami ikiteisminiai tyrimai sudaro mažiau nei 1 proc. Lietuvoje atliekamų ikiteisminių tyrimų.
„Nors Karo policijos kompetencija yra nustatyta valstybei svarbioje srityje, susijusioje su nusikalstamų veikų krašto apsaugos sistemoje tyrimu ir prevencija, kuri dabartinėje saugumo situacijoje privalo būti atidžiai stebima, tačiau esama patirtis rodo, kad tiriant nusikalstamas veikas ar atliekant jų prevenciją yra sudarytos visos galimybės pasitelkti kitus subjektus, kuriems įstatymas suteikia kriminalinės žvalgybos teises“, – nurodė ministerija.
Ji pridūrė, kad Karo policija ir šiuo metu turi teisę bendradarbiauti su kriminalinės žvalgybos subjektais.
Pataisas, įgaliojančias Karo policiją vykdyti kriminalinę žvalgybą, Seime pateikęs buvęs krašto apsaugos ministras J.Olekas teigia, jog taip policija efektyviau vykdys jai nustatytą uždavinį – nusikalstamų veikų prevenciją, jų atskleidimą ir tyrimą.
Pernai Karo policija atliko apie 70 ikiteisminių tyrimų. Šiais metais jų registruota 20.
