Ministrų kabineto patvirtintoje išvadoje sakoma, kad priesaikos instituto įtvirtinimas neturės įtakos siekiui sustiprinti moralinį valstybės tarnautojų įsipareigojimą bei vykdyti konstitucinį imperatyvą „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“.
Kaip teigiama išvadoje, „teisiniai imperatyvai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, būti lojaliam Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo“.
Joje pažymima, kad Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti pažeidimai, kurie laikomi šiurkščiais ir už kuriuos galima atleisti iš pareigų – valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises, valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas, taip pat kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams.
„Į valstybės tarnautojo priesaikos institutą mes tikrai žiūrime pakankamai atsakingai ir rimtai ir manome, kad tos priemonės, kurios yra numatytos, jos turi būti proporcingos keliamam tikslui. Iš tikrųjų valstybės tarnautojo priesaika jau buvo prieš gerą dešimtmetį įvesta kaip institutas, ir buvo atsisakyta, todėl siūlant dabar vėl papildomai įvesti tokį institutą tikrai turėtų būti aiškiai pasakoma, kokios poveikio priemonės būtų taikomos tokiu atveju, jeigu būtų manoma, kad yra nusižengta arba yra sulaužyta valstybės tarnautojo priesaika“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė vidaus reikalų viceministras Sigitas Šiupšinskas.
Seime svarstomą projektą dėl priesaikos pasiūlė konservatorius Evaldas Jurkevičius. Jis taip pat siūlo nustatyti, kad priesaiką sulaužęs valstybės tarnautojas būtų atleidžiamas iš pareigų.
„Šiuo metu egzistuoja statutinio valstybės tarnautojo priesaika ir statutiniai tarnautojai prieš stodami į tarnybą prisiekia, tačiau tokio pagrindo atleidimo iš tarnybos sulaužius priesaiką nėra numatyta, ir aš tikrai manyčiau, jeigu būtų siekiama numatyti valstybės tarnautojo priesaiką, tikrai turėtų būti aiškiai pasakyta, jeigu tai yra moralinis imperatyvas, tai moralinių savybių stiprinimas tikrai yra pakankamai kompleksinis dalykas“, – teigė jis.
Ministras pirmininkas Andrius Kubilius tvirtino, kad galimybę įvesti priesaiką valstybės tarnautojams matytų, tačiau aiškią poziciją dėl to išsakyti atsisakė.
„Aš manyčiau, kad priesaika yra svarbus Valstybės tarnybos ir visos valstybės gyvenimo principas ir elementas, ir todėl matyčiau svarbą rimtai tai svarstyti, tačiau taip pat negalėtume imtis tokių veiksmų, kuriais būtų devalvuojama. Šiuo atžvilgiu nesiimu išsakyti labai konkrečios nuomonės, bet manyčiau, kad būtų galima toliau tas diskusijas tęsti ir, bent jau aukštesnio lygmens valstybės tarnyboje, visiškai logiškai matyčiau galimybę įvesti priesaikos konstitucinį principą“, – žurnalistams sakė premjeras.
Seime svarstomą projektą dėl priesaikos pasiūlė konservatorius Evaldas Jurkevičius. Jis taip pat siūlo nustatyti, kad priesaiką sulaužęs valstybės tarnautojas būtų atleidžiamas iš pareigų.
Vyriausybė taip pat nepritariama konservatorės Agnės Bilotaitės pateiktoms pataisoms, kurios nuobaudas už šiurkščius pažeidimus leistų tarnautojams skirti ne tik už atitinkamus veiksmus tarnybos metu, bet ir po darbo valandų. Valstybės tarnautojai sankcijų, pagal pataisas, susilauktų ir už piktnaudžiavimą alkoholiu ne darbo metu, jei tai įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos, įstaigos autoritetą.
„Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (...) sąvoka “tarnybinis nusižengimas„ apibrėžiama kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi iš nurodyto apibrėžimo matyti, kad tarnybinis nusižengimas, už kurį valstybės tarnautojas gali būti patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, turėtų būti susijęs su jo tarnyba. Priešingas aiškinimas iškreiptų “valstybės tarnybos„ teisinės sąvokos esmę ir prasmę“, – sakoma trečiadienį patvirtintoje Vyriausybės išvadoje.
