„Kalbama ne apie administracinį, o statistinį suskirstymą“, – pabrėžė ministras.
Numatoma sudaryti šiuos du regionus: Sostinės regioną iš Vilniaus apskrities savivaldybių bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regioną iš Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių.
Šis sumanymas aiškinamas tuo, kad 2017 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui viršys 75 proc. ES vidurkio ir 2021-2028 metais Lietuva bus priskirta pereinamojo laikotarpio regionams, dėl to jai gali būti skirta mažiau ES paramos.
Teritorinių vienetų perskirstymas, išskiriant labiausiai ekonomiškai išvystytą teritorinį vienetą – Vilniaus apskritį, reikštų, kad parama po 2020 metų nebūtų sumažinta iki 60 proc. dabartinio lygio.
Vidaus reikalų ministerija yra aiškinusi, kad regionų perskirstymas neturėtų įtakos rinkimams, vietos savivaldai ar valstybės institucijoms, jis paveiktų tik statistikos rinkimą – ji būtų renkama pagal naujai suformuotus regionus.
2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu Lietuvai skirta beveik 8,5 mlrd. eurų ES paramos, iš kurių 4,6 mlrd. eurų skirta mažiau išvystytų regionų plėtrai.
