Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertų vertinimu, toks ribojimas leistų suvaldyti nevaržomą kainų augimą ir vaistai gyventojams turėtų vidutiniškai atpigti 13–15 proc., o kai kuriais atvejais – iki 24 procentų.
Premjero Andriaus Kubiliaus nuomone, vaistų prekyba nėra laisva, todėl jos negalima prilyginti duonos ar dešros pardavimui. Už vaistų, kaip neelastingos prekės, kainų reguliavimą pasisakė ir Vyriausybės posėdyje dalyvavęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Nerijus Udrėnas.
„Vaistų prekyba nėra laisva prekyba, o jei tokia būtų, tada nieko nekompensuokime ir nereguliuokime. Padarykime prekybą kaip dešra ar duona“, – sakė premjeras.
Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas teigė, kad brangstantys vaistai kelia socialinę įtampą.
Paaiškėjo, kad daugumos receptinių nekompensuojamų vaistų kainos Lietuvoje yra 40–45 proc. didesnės nei tose šalyse, kur antkainiai ribojami.„Nuolat kyla diskusija, kodėl Lenkijoje ar kitose šalyse vaistai yra pigesni“, – teigė jis.
Anot A.Čapliko, vaistų rinkoje konkurencijos principai nesuveikė, todėl ir siūloma grąžinti 2002 metais panaikintą tvarką dėl kainų reguliavimo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas posėdyje taip pat pasisakė už vaistų kainų reguliavimą, nes žmonėms darosi sunku paaiškinti, kodėl vaistų kainos taip kyla.
Vaistų, kurių įsigijimas žmonėms nekompensuojamas valstybės lėšomis, kainų ribojimui prieštaravo teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Konkurencijos tarybos narė Jūratė Šovienė tikino, kad Konkurencijos taryba nepritaria Farmacijos įstatymo pakeitimams. Jos tvirtinimai, kad konkurencija Lietuvos vaistų rinkoje neveikia arba dėl neleistinų susitarimų, arba dėl perteklinio ribojimo, sveikatos apsaugos ministrą išvedė iš kantrybės.
„Ką jūs čia dabar lozungais kalbate? Kiek tyrimų dėl to atlikote“, – teigė A.Čaplikas.
Dauguma balsų Vyriausybė nutarė pritarti Farmacijos įstatymo pakeitimams ir dėl galutinio sprendimo kreiptis į Seimą.
Dabar galiojanti vaistinių preparatų kainodaros tvarka reguliuoja didmeninius ir mažmeninius antkainius tik kompensuojamiesiems vaistams.
Galiojantys teisės aktai neįpareigoja vaistų gamintojų deklaruoti nekompensuojamų receptinių vaistų kainų, todėl įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti nekompensuojamų receptinių vaistų prekybininkams pareigą deklaruoti kainas, kuriomis jie parduoda vaistinius preparatus.
Numatoma, kad nekompensuojamų receptinių vaistų didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius tvirtintų Vyriausybė.
Maksimalūs didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainiai nekompensuojamiems receptiniams vaistams yra taikomi 14-oje Europos Sąjungos valstybių. Nekompensuojamų vaistų antkainių visai nereguliuoja šešios šalys, tarp jų – ir Lietuva.
Anot Sveikatos ministerijos, palyginus daugiausia parduodamų 50 pavadinimų nekompensuojamų receptinių vaistų mažmenines kainas (be pridėtinės vertės mokesčio) paaiškėjo, kad daugumos receptinių nekompensuojamų vaistų kainos Lietuvoje yra 40–45 proc. didesnės nei tose šalyse, kur antkainiai ribojami.
