Ministrų kabinetas kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydamas, kad šis pateiktų Seimui ratifikuoti atitinkamus sutarčių protokolus dėl minėtų valstybių prisijungimo prie gynybinio Aljanso.
Šiaurės Atlanto sutarties protokolus dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo antradienį Briuselyje pasirašė 30 NATO valstybių ambasadorių ir nuolatinių atstovų, iškart po to reikiami dokumentai išsiųsti visų šalių institucijoms derinti.
„Šių protokolų ratifikavimas sudarys teisines galimybes Švedijos Karalystei ir Suomijos Respublikai įstoti į NATO. Aišku savaime, tai yra didžiulis mūsų saugumo sustiprinimas, garantijos, dėl to prašome ratifikavimo ypatingos skubos tvarka“, – posėdyje sakė užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis.
Prisijungimo protokolų ratifikavimą ketinama svarstyti per neeilinę Seimo sesiją kitą savaitę.
Lietuva nėra pirmoji ratifikavusi Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolus – Estijos parlamentas tai jau padarė trečiadienį.
„Labai džiaugiuosi, kad šiuos sprendimus galime teikti Seimui“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Prisijungimo protokolai įsigalios, kai visos NATO valstybės narės praneš Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei, kad jiems pritaria.
Įsigaliojus šiems prisijungimo protokolams Aljanso generalinis sekretorius visų sutarties šalių vardu nusiųs Suomijos ir Švedijos vyriausybėms formalius kvietimus prisijungti prie sutarties.
Suomija ir Švedija NATO narėmis taps savo prisijungimo dokumentų deponavimo JAV vyriausybei dieną, nurodoma Užsienio reikalų ministerijos parengtame aiškinamajame dokumente.
Neutralios buvusios Suomija ir Švedija pareiškė norą stoti į gynybinį Aljansą Rusijai įsiveržus į Ukrainą.
