Kaip posėdyje sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, dėl šio Seimo narių Justo Džiugelio ir Algirdo Syso siūlymo į Vyriausybę kreipėsi Užsienio reikalų komitetas, paprašęs skubos tvarka pateikti išvadą. Antradienį numatomas šio klausimo svarstymas Seime.
Vyriausybė yra pateikusi savo pataisas užsieniečių teisinės padėties įstatymui. Atsižvelgus į Verslo tarybos siūlymus jose numatoma prašymų išduoti ar pakeisti leidimus gyventi nagrinėjimo terminus trumpjnti vienu mėnesiu – vietoj keturių mėnesių nustatyti tris, vietoj trijų – du, vietoj dviejų – vieną.
Vis dėlto savo pataisas registravę parlamentarai teigia, kad nepaisant šio sutrumpinimo, terminai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje vis viena lieka ilgi ir procedūra gali trukti du-tris mėnesius, „todėl išties paklausūs, kvalifikuoti darbuotojai, kurie šiai dienai yra kritiškai reikalingi Lietuvos darbo rinkai, rinksis įsidarbinti kaimyninėse šalyse“.
Dėl šios priežasties jie pateikė pasiūlymą numatyti, jog šių leidimų išdavimo terminas neviršytų mėnesio.
Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienio posėdyje pabrėžė, kad rengiant įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pataisas jau buvo pasistengta optimizuoti procesus ir sutrumpinti terminus tiek, kiek tai yra įmanoma.
„Man atrodo, čia ties tuo projektu buvo labai daug dirbta ir labai daug ieškota visų galimų supaprastinimų, sutrumpinimų ir optimizavimo procesų taip, kad būtų kažkoks maksimalus balansas tarp skirtingų interesų, tarp privataus intereso turėti darbuotojų ir tarp viešo intereso apsaugoti visuomenines gėrybes“, – posėdyje sakė premjerė.
„Tie terminų sutrumpinimai, kurie buvo įmanomi, jie buvo aptarti, sutarti ir padaryti. Kažkaip dabar kaip visada kažkas nori dar geriau, nelabai galvodamas apie tai, kokios yra pasekmės ir kas tą darbą praktiškai turėtų padaryti“, – kalbėjo ji.
Vyriausybė Seimo narių siūlymui nepritarė argumentuodama, jog spręsdamas dėl leidimo Migracijos departamentas privalo gauti išvadas iš Valstybės saugumo departamento, pasieniečių ir policijos, o šios institucijos kai kuriais atvejais gali atsakymus pateikti per 28 dienas.
„Migracijos departamentas, gavęs atitinkamos institucijos išvadą po 28 kalendorinių dienų, turės tik dvi kalendorines dienas priimti sprendimą, o jeigu jis neigiamas, tai per tas dvi kalendorines dienas ir surašyti motyvus bei argumentus, kodėl leidimą gyventi išduoti ar pakeisti atsisakoma“, – rašoma Vyriausybės išvadoje.
Joje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Valstybės saugumo departamentas neretai pateikia kitos aktualios informacijos, dėl kurios reikia kreiptis į kitas institucijas.
„Šie papildomi patikrinimai, ypač konsultacijos su užsienio valstybėmis, gali užtrukti ne vieną savaitę. Sutrumpinus leidimų gyventi išdavimo terminą iki 30 kalendorinių dienų, Migracijos departamentas neturėtų objektyvių galimybių visapusiškai įvertinti gautos informacijos, todėl kyla rizika, kad priimami sprendimai neatitiktų valstybės interesų“, – teigiama išvadoje.
Dokumente rašoma, kad sumokėjus dvigubai didesnę rinkliavą, leidimo išdavimo terminas ir dabar gali būti trumpinamas per pusę. Tai reikštų, kad sprendimui Migracijos departamentas turėti 15 dienų.
Vidaus reikalų viceministras posėdyje taip pat pastebėjo, jog šis pakeitimas sudarytų „neproporcingai didelę naštą valstybės biudžetui“.
Jo duomenimis, sutrumpinus terminus Migracijos departamentui reikėtų 175 naujų darbuotojų, kas reikštų papildomas 4,2 mln. eurų išlaidas kasmet.
Pasak Vyriausybės, įvertinus šias aplinkybes, Seimo narių pasiūlytas terminas yra per trumpas ir vieno mėnesio terminą nustatyti siūloma tik toms kategorijoms užsieniečių, kuriuos valstybė labiausiai siekia prisitraukti į Lietuvą.
