Vyriausybė trečiadienį pritarė tai numatančioms Baudžiamojo kodekso pataisoms, griežtinančioms atsakomybę už žalą aplinkai.
Aplinkos ministerijos parengtomis pataisomis siūloma taikyti baudžiamąją atsakomybę už gamtai padarytą didelę žalą, kurią sukėlė Baudžiamajame kodekse apibrėžti šiurkštūs, sisteminiai aplinkos apsaugos pažeidimai.
„Besikartojantys nusikaltimai aplinkai, dažnai vykdomi tų pačių asmenų, verčia persvarstyti bausmės neišvengiamumo užtikrinimo klausimą. Sisteminę žalą gamtai darantys asmenys turi žinoti, kad administracinėmis baudomis neišsipirks, už tai turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė“, – pranešime sakė aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Baudžiamuoju nusikaltimu aplinkosaugos pažeidimai būtų laikomi, kai žala aplinkai siektų 400 minimalių gyvenimo lygių (MGL), arba 19,6 tūkst. eurų ir daugiau, taip pat į aplinką išmetus daugiau kaip 0,1 tonos pavojingų cheminių medžiagų, daugiau kaip 5 tonas pavojingų atliekų ir daugiau kaip 10 tonų nepavojingų atliekų.
Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui yra pasiūlęs įstatyme aiškiai įtvirtinti, kas yra laikoma didele žala aplinkai, kad būtų galima operatyviai bei kokybiškai tirti nusikaltimus aplinkai ir žmonių sveikatai. Seimas šioms pataisoms yra pritaręs po pateikimo.
Prezidentas Baudžiamojo kodekso pataisomis siūlo nustatyti, kad žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviems organizmams laikoma didele žala, kai nustatoma, kad padarytas reikšmingas neigiamas poveikis arba bendra žalos suma viršija 12,5 tūkst. eurų.
Prezidentas taip pat siūlo praplėsti BK straipsnį, kad jo formuluotė apimtų visus Aplinkos apsaugos įstatyme įvardijamus aplinkos elementus, kad nebeliktų teisinių prielaidų išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą žalą tam tikriems, BK neišvardintiems aplinkos elementams.