Papildomų lėšų centrui reikia numatytoms partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago kapo paieškoms Vilniaus Našlaičių kapinėse Antakalnyje.
Pagal grupės konservatorių registruotą biudžeto projekto pataisą, siūlyta centrui papildomai skirti 45 tūkst. eurų.
Šiam tikslui kitų metų biudžete Vyriausybė jau buvo numačiusi 35 tūkst. eurų, todėl po pirmadienio sprendimo palaikų paieškai iš viso bus skirta 80 tūkst. eurų.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė BNS sakė, kad papildomos lėšos leis greičiau atlikti genetinius tyrimus.
Turbūt teks ištirti daugiau kaip 200 palaikų.
„Antropologiniuose genetiniuose tyrimuose reikia naudoti gana brangius preparatus, siekiant juos greičiau atlikti. Turbūt teks ištirti daugiau kaip 200 palaikų“, – pirmadienį sakė ji.
„Dėkojame Vyriausybei. Manau, susiimsime su Vilniaus universitetu ir užduotis atliksime iki galo“, – pridūrė T.B.Burauskaitė.
Penktadienį per spaudos konferenciją Vilniuje ji aiškino, kad iš viso suplanuotiems tyrimams reikėtų 85 tūkst. eurų.
Archeologiniai tyrimai Našlaičių kapinėse pradėti jau šių metų vasarą. Jie atskleidė, kad šiose kapinėse tikrai buvo užkasami sovietų sušaudyti politiniai kaliniai. Kitąmet archeologai pasiryžę ištirti palaidojimus dideliame – beveik 300 kvadratinių metų – plote. Spėjama, kad A. Ramanauskas – Vanagas gali būti palaidotas viename kape su dar dviem asmenimis, kurie buvo sušaudyti tą pačią dieną kaip ir partizanų vadas. Manoma, kad kartu palaidoti ne už politinius, bet už kriminalinius nusikaltimus sušaudyti vyrai.
Anot Vilniaus universiteto atstovų, šią vasarą ištirta 14 kapaviečių, devyniose aptikta šešiolikos asmenų palaikai su šautiniais kaukolių sužalojimais. Daugumos sušaudytų asmenų kūnai prieš užkasant buvo paveikti cheminėmis medžiagomis.
LGGRTC atliktų tyrimų duomenimis, nuo 1956 iki 1969 metų Vilniuje mirties bausmė įvykdyta 206 asmenims. Iš jų 76 kaltinti politiniais nusikaltimais, egzekucijos įvykdytos LTSR KGB vidaus kalėjime, 130 asmenys nuteisti už kriminalinius nusikaltimus ir sušaudyti Lukiškių kalėjime. Tačiau nežinoma, ar visi jie palaidoti Našlaičių kapinėse, tą turėtų atskleisti kitų metų archeologiniai tyrimai.
Seimas 2018-uosius paskelbė A.Ramanausko-Vanago metais, nes kitąmet bus minimos jo šimtosios gimimo metinės.
Partizaninis karas Lietuvoje prasidėjo 1944 metais, kai šalį antrąkart okupavo Sovietų Sąjunga. A.Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.
Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko iki 1953 metų. A.Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.
