Vidaus reikalų ministerijos inicijuoti pakeitimai numato visus civilinės saugos klausimus konsoliduoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD).
Ministrų kabinete bendru sutarimu pritarus naujos redakcijos projektui, galutinį sprendimą dėl jo priimtų Seimas. Numatyta, kad nauja įstatymo redakcija įsigaliotų 2021 metų gruodžio pabaigoje.
Pagal naują redakciją, PAGD pavadinimas būtų keičiamas į Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamentą, viduje esamų struktūrų pagrindu steigiama Civilinės saugos tarnyba.
Taip pat būtų atsisakoma šiuo metu veikiančių kitų struktūrų – Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos ir Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė argumentuoja kad dabartinis pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir jų valdymo mechanizmas yra gana sudėtingas ir neefektyviai veikiantis.
„Pateikti Vyriausybei įstatymų projektai yra itin aktualūs ekstremaliosios situacijos metu, kai reikalingi skubūs sprendimai, o jų nepriėmimas keltų grėsmę visuomenei“, – sako ministrė R.Tamašunienė.
Ministerija įvardija tokius dabartinės sistemos trūkumus: pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms mechanizmas yra sudėtingas ir lėtai veikiantis, nėra vienos atsakingos institucijos, neaišku dėl jų vykdymo, kai kelių institucijų kompetencijos persidengia.
Teikiamų įstatymų projektų nuostatose numatyta, kad Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos vadovaus valstybės ir savivaldybių institucijų pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms, jų prevencijai.
Taip pat departamentas organizuos ir koordinuos ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, padarinių šalinimą bei gyventojų evakavimą. Departamento sprendimai bus privalomi visiems subjektams ir pasirengimo, ir ekstremaliųjų situacijų metu.
Siūlomus pakeitimus sukritikavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis, teigdamas, kad projektas stumiamas skubos tvarka.
„Užuot baigiantis Seimo kadencijai buldozeriu stūmus neapgalvotu modeliu pagrįstą civilinės saugos sistemos pertvarką, dėl pavėluotos reakcijos į antrosios koronaviruso bangos pradžią būtų tikslingiau skubiai atnaujinti COVID-19 strategijos įgyvendinimo planą ar detalizuoti galimus karantino režimus pagal pagrindinius (pesimistinius ir optimistinius) šio viruso plitimo scenarijus“, – sakoma V.Nakrošio komentare.
