Jungtinių Tautų pakte numatyti 23 tikslai siekiant atverti kelią legaliai migracijai ir geriau tvarkyti migracijos srautus, migrantų skaičiui visame pasaulyje padidėjus iki 250 mln. – 3 proc. visų Žemės gyventojų.
Paktui nepritariančios JAV, Lenkija, Vengrija, Slovakija, Čekija, Šveicarija, Austrija ir kitos šalys sako, kad jis gali užverti šalims galimybę atskirti ekonominius migrantus nuo pabėgėlių.
Nerimą joms taip pat kelia dokumento nuostata, kad nelegalių migrantų sulaikymas turėtų būti naudojamas tik kaip „kraštutinė priemonė“, geriau ieškant alternatyvų.
Dokumentui nepritariančios valstybės teigia, kad paktas gali užkirsti joms kelią vykdyti griežtesnę imigracijos politiką.
Pasaulinis susitarimas dėl migracijos, kurio galutinis tekstas suderintas liepos mėnesį po pusantrų metų trukusių derybų, turi būti priimtas per konferenciją Maroke gruodžio 10–11 dienomis.
Priimant paktą Lietuva su grupe ES šalių ketina pateikti rašytinį paaiškinimą, kad išlaiko suverenią migracijos politiką ir savarankiškai nuspręs, kiek dalyvauti susitarimo įgyvendinime.
Lietuvos Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kur pabrėžiama, kad šis paktas nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas.