„Toks siūlymas teikiamas atsižvelgiant į pateikiamų prašymų kiekį, taip pat į tai, kad per nustatytus terminus neįmanoma atlikti išsamių patikrinimų, įvertinti visų aplinkybių ir duomenų bei užtikrinti asmenų lūkesčių, kad sprendimai dėl pilietybės bus priimti nustatytais terminais“, – teigia ministerija.
Numatyta, kad prašymai dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo vietoje penkių mėnesių bus svarstomi iki vienuolikos mėnesių, tiek pat būtų leidžiama nagrinėti pranešimus apie įgytą kitos valstybės pilietybę, šiuo metu juos galima nagrinėti du mėnesius.
Tiek pat terminas pratęsiamas nagrinėjant dokumentus, kai Lietuvos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje be Vyriausybės leidimo arba nepateikia dokumentų, patvirtinančių, kad neteko kitos valstybės pilietybės.
Nuo dviejų iki penkių mėnesių ilginamas prašymų atsisakyti Lietuvos pilietybės, nuo trijų iki vienuolikos – prašymų dėl vaikų Lietuvos pilietybės, iki metų – prašymų išduoti teisės atkurti pilietybę pažymėjimą arba lietuvių kilmės pažymėjimą, taip pat prašymų šiuos pažymėjimus pakeisti nagrinėjimas.
Taip pat nustatomas ilgesnis terminas, per kurį kitos valstybės pilietybę įgijęs Lietuvos pilietis galėtų pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, kad jis gali būti Lietuvos ir kitos valstybės pilietis, jeigu Migracijos departamentui šioms aplinkybėms patvirtinti duomenų ar dokumentų nepakanka.
Iki šiol metu papildomiems dokumentams pateikti asmeniui nustatomas trijų mėnesių terminas ir motyvuotu asmens prašymu šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip dvejiems mėnesiams, dabar šis terminas galės būti pratęstas iki trijų mėnesių.
Taip pat nuspręsta, nustatyti, kad asmuo, kurio Migracijos departamentui pateiktais dokumentais nori pasinaudoti kitas prašymą dėl Lietuvos pilietybės pateikęs asmuo, būtų apie tai informuojamas Migracijos departamento.
