Kartu Ministrų kabinetas pareiškė, kad „Lietuva Konvencijos nuostatas taikys vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais principais ir normomis“.
„Tarptautinė teisė suteikia tokią galimybę vienašaliu pareiškimu patikslinti vienos ar kitos Konvencijos nuostatos turinį. Tai šiuo atveju sakyčiau, kad Vyriausybė pareiškimu garantuoja, kad Konvencijos ratifikavimo atveju netgi bus laikomasi Konstitucijoje įtvirtintų principų ir sąvokų“, – Vyriausybės patvirtintą išlygą BNS komentavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Jo teigimu, Vyriausybės pareiškimas turėtų nuraminti nuogąstaujančius dėl lyties sampratos šiame dokumente.
„Reikia suprasti ir tuos abejojančius, mes neturėtume su jais priešintis, reikia pagarbiai žiūrėti ir į Vyskupų konferencijos nuomonę, be abejo, jie irgi susirūpinę šitais dalykais. Matyt, reikia daugiau paaiškinti ir būtent šituo pareiškimu mes kaip tik ir paaiškiname, kad niekas nerevizuos Konstitucijos, niekas jos nekeis ir nusistovėjusios normos, tarkime, šeimos sąvokos apibrėžimas, kas neramina daugelį, liks koks ir buvo“, – dėstė L.Linkevičius.
Pasak ministro, Konvencijos pasirašymas bus svarbus ženklas, kad Lietuvai rūpi smurto prieš moteris problema ir kad Lietuva pasiryžusi ją spręsti.
„Konvenciją priiminėjame dėl labai aiškios priežasties – tas yra ir pavadinime parašyta – apsaugoti moteris nuo visų smurto formų. Mes esame viena iš tų šalių, kur, deja, šita problema yra aktuali, todėl dabar abejoti tuo arba teigti, kad tai susiję su kokiais kitais dalykais, tikrai nereikia“, – sakė L.Linkevičius ir išreiškė viltį, kad per likusį laiką iki Konvencijos ratifikavimo bus atsakyta į visus visuomenėje kylančius klausimus.
„Aš manau, visuomenė yra skaidri, demokratiška, visi gali išsakyti nuomones, labai gerbiu visada vyskupų nuomonę ir asmeniškai“, – pridūrė jis.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis BNS sakė nepritariantis Konvencijos pasirašymui, tačiau savo nepritarimo neišsakęs Vyriausybės pasitarime, nes jame nedalyvavo.
„Aš nedalyvavau tame posėdyje, tai aš ir nepritariau. O kas dalyvavo, tie, matyt, turėjo kitokią nuomonę. Šiuo klausimu mano, kaip politiko, mano, kaip Vyriausybės nario, pozicija skiriasi nuo priimto sprendimo, jeigu jis buvo šiandien priimtas“, – sakė jis.
V.Mazuronio teigimu, Konvenciją pasirašius užsienio reikalų ministrui ją dar turės ratifikuoti Seimas.
Konvencija dar neįsigaliojo, ji pradės veikti praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai ją ratifikuos dešimt valstybių, iš kurių aštuonios turi būti Europos Tarybos narės.
„Lyčių klausimas, kada kalbama apie penkias lytis galimas, man yra nepriimtinas. Aš kol kas auklėtas taip ir žinau dvi lytis. Aš turėjau mamą, turėjau tėvuką, aš turiu seserį, žmonės turi brolius – penkių lyčių aš nežinau ir nemanau, kad tai yra teisingas požiūris. Kažkokios socialinės lytys – man atrodo, kad gamtos sukurtų dalykų pervardinimas, performinimas yra nereikalingas“, – BNS dėstė ministras.
Lietuvos vyskupai anksčiau paragino šalies vadovus neskubėti pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvencijos, kurioje, jų vertinimu, požiūris į lytį nesutampa su žmogaus biologine prigimtimi.
„Kova su smurtu prieš moteris ir kitus asmenis yra kilnus bei remtinas siekis. Deja, deklaruodama teisėtus tikslus, konvencija remiasi ideologizuotu požiūriu į lytį kaip į socialinį konstruktą, nesutampantį su žmogaus biologine prigimtimi. Pasirašiusi ir ratifikavusi konvenciją, Lietuva būtų priversta tokią lyties sampratą įtvirtinti mūsų teisinėje sistemoje“, – teigia dvasininkai.
Be kita to, dvasininkams susirūpinimą kelia dokumento nuostatos, kurios ją pasirašiusias šalis įpareigoja visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programas papildyti mokymo medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.
„Pastarieji, be kita ko, gali reikšti ir homoseksualumą bei transseksualumą. Bandymas sieti kilnų smurto užkardymo tikslą su nuostatų, kurios svetimos tiek Lietuvos švietimo sistemai, tiek daugelio tėvų moralinėms vertybėms, diegimu sukuria precedentą, keliantį pagrįstą nerimą“, – tvirtinama kreipimesi.
Nuogąstavimus dėl to yra pareiškusios ir įvairios visuomeninės organizacijos.
Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo 2011 metais Stambule priėmė Europos Tarybos Ministrų taryba.
2013 metų kovą Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydama imtis iniciatyvos, kad Lietuva pasirašytų ir ratifikuotų šią Europos Tarybos konvenciją. Parlamentarė teigia gavusi Prezidentės kanceliarijos atsakymą, kad šalies vadovė pritaria konvencijos ratifikavimui ir žada reikalauti, kad dokumento pasirašymas neužtruktų pernelyg ilgai.
„Konvencijos ratifikavimas Lietuvoje įgalintų šalies politikus aktyviau spręsti smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje problemas, nes Lietuvoje šiuo metu smurtas artimoje aplinkoje dar nėra suvokiamas kaip nusikaltimas, kuris ne tik nepataisomai žaloja žmogaus asmenybę, šeimą, bet ir kelia grėsmę žmogaus gyvybei“, – yra sakiusi Seimo narė.
Konvencija dar neįsigaliojo, ji pradės veikti praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai ją ratifikuos dešimt valstybių, iš kurių aštuonios turi būti Europos Tarybos narės. Šių metų gegužės 16 duomenimis, konvenciją buvo ratifikavusios keturios valstybės: Albanija, Juodkalnija, Portugalija, Turkija. Iš viso ją pasirašė 25 valstybės, iš kurių 16 priklauso ES.
