Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, po reformos valstybės tarnyba taps mažesnė, bet kur kas efektyvesnė. Joje dirbs kompetentingi specialistai, kurie gaus geresnį darbo užmokestį, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
„Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Valstybės tarnybos įstatymui ir lydimiesiems teisės aktams. Dabar persikelia įstatymas į Seimą ir pavasario sesijoje bus pristatinėjama“, – Vyriausybėje po posėdžio žurnalistams sakė E.Misiūnas.
Jis tikisi, jog reforma sulauks pritarimo Seime.
Ruošiuosi dėti visas pastangas Seime, bendrauti su visais komitetais, jų pirmininkais ir Seimo nariais bei įtikinti šio įstatymo reikalingumu.
„Vadovaujuosi Rytų kovų menų viena taisykle: niekada nenuvertink priešininko. Tai faktas, ruošiuosi dėti visas pastangas Seime, bendrauti su visais komitetais, jų pirmininkais ir Seimo nariais bei įtikinti šio įstatymo reikalingumu. Žinau, kokius fiasko patirdavo praėjusios redakcijos. Aš tikiuosi, kad pavyks pasiekti teigiamą rezultatą – bus surinkti reikiami balsai“, – teigė E.Misiūnas.
Jo nuomone, Vyriausybės priimta valstybės tarnybos reforma yra mažiau liberali nei jos pirminis variantas, pasiūlytas Vidaus reikalų ministerijos.
„Galima galbūt būtų teigti, kad pirminis variantas buvo dar labiau liberalesnis, bet įvertinus įstaigų pasiūlymus ir pastabas, liko daug gerų naujovių, kurios leis padaryti rimtą viešojo sektoriaus pertvarką“, – tvirtino E.Misiūnas.
Jis negalėjo pasakyti, kiek sumažės valstybės tarnautojų skaičius, kai įsigalios reforma. E.Misiūnas anksčiau yra sakęs, kad norint neskirti reformai papildomų lėšų reikėtų valstybės tarnautojų skaičių sumažinti 7–8 procentais. Šiuo metu valstybės tarnautojų yra per 50 tūkstančių.
Nauju įstatymu būtų atsisakoma visų priemokų ir priedų, paliekant tik priemoką už pavadavimą ir už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Siūloma nustatyti galimybę į pareigas priimančiam asmeniui skirti algą iš koeficientų intervalo, tik aukščiausias pareigas einantiems asmenims būtų mokama fiksuota pareiginė alga. Taip pat numatyta galimybė kaip skatinimo priemonę skirti valstybės tarnautojams papildomų apmokamų laisvadienių – iki penkių dienų ne daugiau kaip dukart per metus.
Vyriausybė siūlo supaprastinti valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarką, atsisakant jų vertinimo tam sudarytose specialiose komisijose. Siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojo veiklą vertina ir siūlymus dėl to teikia tiesioginis vadovas, o galutinį sprendimą priima į pareigas priimantis asmuo. Vyriausybė taip pat siūlo naikinti valstybės tarnybos rezervą – pareigų siūlymą buvusiems valstybės tarnautojams. Atranką į valstybės tarnybą būtų centralizuota.
Įstatymo projekte siūloma pakeisti valstybės tarnybos sąvoką – nustatyti, kad į ją nepatenka ūkinio ir techninio pobūdžio funkcijos.
Būtų atsisakoma valstybės tarnautojų privalomo mokymo valstybės lėšomis, numatant, kad valstybės tarnautojai turi tobulinti kvalifikaciją pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas galėtų būti finansuojamas iš atitinkamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.
Didinant valstybės tarnybos patrauklumą nustatoma nuotolinio darbo galimybė ir įvedamas mentorystės institutas.
Įstatyme siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą. Išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia. Projekte siūloma aiškiai reglamentuoti žalos išieškojimą ne teismine tvarka.
Dar viena naujovė – Vyriausybės įstaigų vadovai būtų laikomi valstybės tarnautojais, kuriems įvedamos kadencijos. Tai galiotų ir ministerijų kancleriams. Projekte numatoma, jog prezidento kanceliarijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš jų prezidentas ir kuris yra pavaldus prezidentui.
Kartu su Valstybės tarnybos įstatymu siūloma keisti ir Vidaus tarnybos statutą. Jis sudarytų sąlygas pareigūnams mokėti didesnį darbo užmokestį. Vidutinis valstybės tarnautojų darbo užmokestis „į rankas“ 2016 metais siekė 763 eurus. Anksčiau skaičiuota, kad nesumažinus valdininkų skaičiaus ir įvedus naują darbo apmokėjimo sistemą papildomai 2019 metais valstybės tarnautojų algoms reikėtų 47 mln. eurų.
Premjeras Saulius Skvernelis praėjusių metų pabaigoje yra sakęs, jog Valstybės tarnybos pertvarka jos neatpigins, bet padarys efektyvesne.
Gruodį ministrų pasitarime siūlomai valstybės tarnybos pertvarkai buvo išsakyta pastabų dėl finansinio pagrindimo – abejota, ar tikrai keliant valdininkų algas nereikės papildomo finansavimo. E.Misiūnas antradienį BNS sakė, kad valstybės institucijos jau 2018 metais turės atsisakyti dalies darbuotojų, kad likusiesiems nuo 2019 metų galėtų pasiūlyti didesnes algas.
Siūloma, kad reforma įsigaliotų nuo 2019 metų.
