Vyriausybė pritaria, kad tremtinio statusą galėtų gauti daugiau gimusiųjų tremtyje

Ministrų kabinetas šią savaitę iš esmės pritarė tokioms Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo pataisoms, svarstomoms Seime. Jas inicijavo konservatorė Angelė Jakavonytė su dar keliomis dešimtimis parlamentarų iš skirtingų frakcijų.

Tremtinio statusą gautų asmenys, gimę iki 1964 metų gruodžio 31 dienos buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, jeigu bent vienas iš tėvų tuo metu buvo politinis kalinys ar tremtinys, kuriam pasibaigė įkalinimo ar tremties laikas, ir kuris iki vaiko gimimo nebuvo grįžęs nuolat gyventi į Lietuvą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skaičiuoja, kad priėmus pataisas tremtinio statusą galėtų įgyti apie 400 asmenų. Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo šių metų liepos.

Šiuo metu nukentėjusiojo statusą gali gauti politinių kalinių ar tremtinių šeimose tremtyje gimę asmenys, kai nėra archyvinių įrodymų, kad tėvams buvo leista grįžti ir gyventi Lietuvoje, arba galimybės buvo suvaržytos – ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas, įsidarbinimas ir pan., šias aplinkybes pagrindžiant dokumentais.

Pataisų iniciatoriai pažymi, kad dalis tremtinių ir politinių kalinių šeimose tremtyje gimusiųjų negali gauti tremtinio statuso, nes nežino tikslių šeimos negrįžimo gyventi į Lietuvą aplinkybių, neturi jokių įrodančių dokumentų apie galimybių sugrįžti į Lietuvą suvaržymą ir ribojimą jų tėvams, nes daugumos tėvai jau yra mirę.

Tremtiniams prilyginti asmenys įgytų teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, todėl šių metų antrajam pusmečiui reikėtų apie 28 tūkst. eurų iš biudžeto papildomai.

SADM skaičiavimu, šiemet teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją galėtų įgyti apie 120 asmenų, o nuo 2025 iki 2028 metų kiekvienais metais – dar apie 70 asmenų.