Seimas yra pradėjęs svarstyti Liberalų sąjūdžio projektą referendume siūlyti išbraukti Konstitucijos nuostatą, kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Aiškindamas minėtą normą, Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad pagal ją draudžiama išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, kurie išvyko į užsienį ir įgavo kitos šalies pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais.
Vyriausybės išvadoje, kurią parengė Teisingumo ministerija, teigiama, kad Konstitucijoje panaikinus nuostatą dėl dvigubos pilietybės, „taptų neaišku, ar įstatyme apskritai galima būtų nustatyti dvigubos pilietybės atvejus“.
Anot ministerijos, tai galima būtų vertinti ir kaip bendro draudimo turėti dvigubą pilietybę panaikinimą, kas leistų Seimui isiškai neriboti dvigubos pilietybės suteikimo atvejų ir galimybių.
Vyriausybė referendumui siūlo pateikti naują Konstitucijos nuostatą: „Lietuvos piliečiai pagal kilmę, įgiję kitos valstybės pilietybę, išsaugo Lietuvos Respublikos pilietybę. Kiti asmenys negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai, išskyrus įstatymo nustatytus atskirus atvejus“.
„Mūsų siūloma formuluotė suteikia prioritetą Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimui piliečiams, kurie emigruoja į užsienį, ir jų vaikams, kad išliktų ryšiai su viltimi sugrįžti“, – pranešime spaudai teigė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Liberalizavimo šalininkai teigia, kad dvigubą pilietybę būtina įteisinti, siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva ir atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas. Kritikai sako, kad piliečiai gali būti ištikimi tik vienai valstybei ir baiminasi, kad užsienio pilietybių gali siekti tautinės mažumos, o tuo gali pasinaudoti Rusija. Kai kurie politikai siūlo įstatyme numatyti šalis, kurių piliečiai galėtų turėti ir Lietuvos pilietybę.
Pagal įstatymą, Konstitucijos pataisa būtų priimta, jeigu už ją balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę. Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė siūlo supaprastinti reikalavimus referendumui ir prieš jį įteisinti elektroninį balsavimą.
„Aš esu šalininkas, kad referendumai vyktų atskirai nuo Seimo rinkimų, nes tai šiek tiek, sakykime, nukreipia dėmesį nuo pačių rinkimų, tačiau tai priklausys nuo Seimo. Bet aš esu įsitikinęs, kad jeigu toks referendumas vyktų kartu su Seimo rinkimais ir visos politinės partijos agituotų už tą formuluotę bendrai, nebūtų kivirčų, ir jeigu dar pavyktų mums įgyvendinti internetinį balsavimą bent jau gyvenantiems mūsų piliečiams užsienyje, tai sėkmė garantuota“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė J.Bernatonis.
Seimo rinkimai numatomi kitų metų spalio 9 dieną.
