Teisingumo ministerijos parengtoje Vyriausybės išvadoje pateikiami siūlymai, kaip patobulinti šiuos teisės aktų projektus. Pavyzdžiui, siūloma įtraukti draudimą tarėjais būti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams ir kad tarėjai negalėtų nagrinėti tų bylų, kuriose esantys įrodymai sudaro tarnybos paslaptį. Taip pat siūloma Teisėjų tarybai suteikti teisę tvirtinti Asmenų, kurie pretenduoja būti tarėjais, atrankos komisijos sudėtį ir spręsti dėl asmens įtraukimo į tarėjų sąrašą.
Tarėjų įstatymo projekte numatyta, kad tarėjai kartu su teisėjais nagrinėtų korupcinio pobūdžio baudžiamąsias bylas, pavyzdžiui, dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ar piktnaudžiavimo, bei civilines bylas dėl žalos, kurią reikia atlyginti dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Tarėjai dalyvautų pirmosios instancijos teismuose, kai byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Jeigu nagrinėjant bylą dalyvaus vienas teisėjas, tuomet su juo posėdžiautų du tarėjai, jei trys teisėjai – tuomet keturi tarėjai.
Tarėjais galėtų būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Asmens tinkamumą būti tarėju vertintų Asmenų, kurie pretenduoja būti tarėjais, atrankos komisija.
Tarėjų įstatymo projekte taikomas tarėjų darbo apribojimas – per vienus kalendorinius metus tas pats tarėjas galės būti skiriamas nagrinėti ne daugiau kaip dvi bylas.
Numatoma, kad tarėjai teismuose pradėtų dirbti nuo 2021 m. liepos 1 dienos.
Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, Lietuvos teismuose per metus išnagrinėjama 50-70 bylų dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, ir apie 200-300 baudžiamųjų bylų dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų. Kompensacijos už tarėjų funkcijų atlikimą asmenims gali siekti apie 1,5 mln. eurų per metus.
