„2022-ieji tapo metais, kai Ukrainai teko ginti viso laisvojo pasaulio ateitį, o mes išvydome pilietišką, solidarią ir drąsią Lietuvą. Įrodėme, kad nesame pasaulyje vykstančių transformacijų statistai, Lietuvos balsas geopolitiniuose debatuose buvo svarus ir girdimas. Nacionalinio saugumo stiprinimas tapo būtinybe ir prioritetu – gynybai skirdami 2,45 proc. BVP, ženkliai padidinome Lietuvos kariuomenės pajėgumus, jų apimtis ir inovatyvumą.
Visose valstybės veiklos srityse kūrėme, veikėme ir stiprėjome kartu, neretai tapdami pavyzdžiu kitiems – Lietuva pirmoji Europoje visiškai atsisakė rusiškos naftos, dujų ir elektros importo. Saugi ir demokratinė Lietuva traukė naujas užsienio investicijas, plėtė bendraminčių ir draugų ratą, kartu atrasdama naujas eksporto rinkas mūsų verslams“, – sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Pastarųjų metų pamokos skatino siekti efektyvesnės valdysenos ir institucinių įgyvendinimo gebėjimų stiprinimo, duomenimis grįsto valdymo principų diegimo, jog sprendimai, dėl kurių sutariama, taptų teigiamais ilgalaikiais pokyčiais valstybėje.
Atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos ir nelegalios migracijos krizės valdymo patirtį, 2022 m. priimtas naujas Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas ir kiti susiję įstatymai, skirti krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemai sukurti ir įgyvendinti. Darbą pradėjo 2023 m. sausio 1 d. Vyriausybės įsteigtas Nacionalinis krizių valdymo centras, atliekantis nuolatinės situacijų stebėsenos, prevencijos ir koordinavimo funkcijas.
Siekiant tvaraus Lietuvos ekonominių ryšių diversifikavimo ir stiprinant ekonominę diplomatiją, apie 90 proc. Lietuvos eksporto nukreipta tik į demokratinio pasaulio šalis, gauti leidimai eksportuoti lietuviškus žemės ūkio ir maisto produktus į JAV, Japoniją, Taivaną, Meksiką, Kanadą. Šių pastangų dėka Lietuvos prekių eksportas pernai augo 28,1 proc.
Lietuva tapo EBPO Paramos vystymuisi komiteto, kurio vienas iš pagrindinių tikslų – skatinti šalis laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir nuosekliai didinti oficialią paramą vystymuisi, nare ir iškart sulaukė reikšmingo įvertinimo – 2022 metais Lietuvos oficiali pagalba vystymuisi pasiekė 197 mln. USD, t.y. išaugo +121.4% ir 2022 metais padvigubėjo lyginant su 2021 metais iki 0,29 BVP. Didžioji dalis Lietuvos paramos buvo skiriama Ukrainai ir jos žmonėms.
Energijos išteklių kainų krizės akivaizdoje Vyriausybė ėmėsi skubių veiksmų, siekiant sumažinti jos pasekmes gyventojams. Būsto šildymo išlaidų kompensacijos išplėstos platesniam gavėjų ratui – jas gali gauti ne tik sunkiau besiverčiantys, bet ir vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai.
Toliau nuosekliai tęsiami darbai gyventojų pajamų nelygybei, socialinei atskirčiai mažinti. 2022 m. socialinės išmokos didintos du kartus, o socialinio draudimo bazinė pensija pirmą kartą didėjo sparčiau (11,6 proc.) nei darbo užmokestis (10,6 proc.).
Įgyvendindami ilgai laukti sisteminiai pokyčiai, numatyti Vyriausybės programoje, švietimo sistemoje, užtikrinta, kad švietimo paslaugas gautų ir nuo Rusijos karinės agresijos pabėgusių ukrainiečių šeimų vaikai. Lietuva pateko tarp šalių, kurioms pavyko į bendrojo ugdymo mokyklas įtraukti daugiau nei pusę iš Ukrainos atvykusių vaikų ir jaunuolių.
Vyriausybės iniciatyva 2022 m. pritraukta 423 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų, pradėti vykdyti 57 užsienio investicijų projektai, kurie sukurs apie 5 tūkst. darbo vietų. Vykdant „žaliojo koridoriaus“ iniciatyvą, pasirašytos 5 stambių investicijų sutartys, kuriomis ketinama sukurti 1 699 naujų darbo vietų ir pritraukti 318 mln. eurų privataus kapitalo investicijų. Išspręstas klausimas ir dėl platesnių skolinimosi galimybių savivaldybėms, siekiant greičiau įgyvendinti investicinius projektus.
Vyriausybės ataskaitoje primenama, kad siekiant užkardyti hibridinio karo grėsmes, 2022 m. Lietuvos pasienyje su Baltarusija sėkmingai baigtas 550 km fizinio barjero įrengimas. Taip pat praėjusiais metais pradėjo veikti Lietuvos-Lenkijos dujotiekis (GIPL), kuris nutraukė Baltijos valstybių ir Suomijos energetinę izoliaciją, integruodamas šalis į vieningą ES dujų tinklą.
Siekdama užtikrinti nacionalinį saugumą ir šalies ilgalaikę pažangą, XVIII-oji Vyriausybė 2023 metais prioritetą skirs mokesčių reformai, valstybės tarnybos pertvarkai, ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio įteisinimui ir kitiems darbams, numatytiems Vyriausybės programoje.
Vyriausybės 2022 m. veiklos ataskaitą svarstys Seimo komitetai, dalyvaujant ministrų kabinetui ji bus pristatyta ir dėl pritarimo jai bus balsuojama Seimo posėdyje.
