Siūlymą priskirti dar keturias savivaldybes prie tų, kuriose galėtų galioti švelnesnis karantinas, atsižvelgdama į naujausius duomenis, pateikė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Vyriausybė tam pritarė.
Ministrų kabinetas taip pat nusprendė švelnesnį karantino režimą leisti taikyti ne tik tose savivaldybėse, kuriose per 14 dienų COVID-19 sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia mažiau kaip 200 atvejų, bet ir tose savivaldybėse, kuriose sergamumas neviršija 300 atvejų.
Tai, sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, aktualu siekiant atlaisvinimų švietimo srityje.
Jei dviejų savaičių laikotarpiu šių savivaldybių COVID-19 ligos sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų nesumažėtų iki 200 atvejų, Vyriausybė svarstytų jų išbraukimą iš sąrašo.
Premjerė Ingrida Šimonytė suabejojo, ar nutarime išdėstytos formuluotės dėl karantino švelninimo savivaldybėse yra tinkamos.
„Manau, tokia formuluotė, kokia yra dabar nutarime, nėra tinkama tuo požiūriu, kad ji nefiksuoja aiškiai, kad tos savivaldybės, kurios yra tarp 200 ir 300, ar net perlipusios 300, bet yra buvusios geresnėje situacijoje prieš 3 savaites, kad jos turi pasirinkimą: per savaitę ar pusantros situacija jose pagerėja, arba savivaldybės turi pereiti prie ugdymo testuojant kaupinių ar antigenų metodu“, – per Vyriausybės posėdį kalbėjo ji.
Per spaudos konferenciją po Vyriausybės posėdžio premjerė teigė, kad blogėjant situacijai savivaldybėse, kuriose leista kontaktiniu būdu organizuoti pradinį ugdymą, jos turės pereiti prie reguliaraus testavimosi.
„Šiandien Vyriausybės priimtas sprendimas yra toks, kad po atostogų, kadangi atostogos baigiasi greitai, šių savivaldybių mokyklos į ugdymą grįžta, tačiau savivaldybės turės savaitę–pusantros pereiti prie kaupinių testavimo, jeigu ten situacija nepagerėja ir veikti taip, kaip veikia Vilniaus mokyklos“, – dėstė I.Šimonytė.
Savivaldybės turės savaitę–pusantros pereiti prie kaupinių testavimo, jeigu ten situacija nepagerėja.
Ji tikino, kad kai kur, nuo tada kai buvo leista grįžti prie kontaktinio pradinio ugdymo, situacija su COVID-19 pablogėjo ir teigė negalinti atmesti, kad tai būtent ir yra susiję su ugdymo įstaigų atvėrimu.
Šiuo metu laisvesni karantino ribojimai gali būti nustatyti 45-iose šalies savivaldybėse: Akmenės rajono, Alytaus miesto, Alytaus rajono, Anykščių rajono, Birštono, Biržų rajono, Druskininkų, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Jonavos rajono, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kauno miesto, Kauno rajono, Kazlų Rūdos, Kelmės rajono, Kėdainių rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Lazdijų rajono, Mažeikių rajono, Molėtų rajono, Pagėgių, Pakruojo rajono, Palangos miesto, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Prienų rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Rietavo, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šakių rajono, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono, Ukmergės rajono, Vilkaviškio rajono, Zarasų rajono.
Jose, pavyzdžiui, pradinis ugdymas gali būti organizuojamas kontaktiniu būdu.
Į „juodąją zoną“, kai naujų COVID-19 atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, yra didesnis nei 500 atvejų ir (arba) teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas siekia daugiau kaip 10 proc., šiuo metu patenka 13 šalies savivaldybių.
17-oje savivaldybių situacija, SAM duomenimis, žymiai geresnė: 16 savivaldybių patenka į „geltonąją zoną“, kai naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, neviršija 100 atvejų ir teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas neviršija 4 proc., 1 savivaldybė (Kelmės rajono) patenka į „žaliąją zoną“, kai naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, neviršija 25 atvejų ir teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas neviršija 4 proc.
Likusios savivaldybės patenka į „raudonąją zoną“, kai naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, yra tarp 100 ir 500 atvejų ir (arba) teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas yra tarp 4 ir 10 proc.
Visiems užsieniečiams leista per šalį vykti traukiniais
Trečiadienį Vyriausybė taip pat leido sporto, laisvalaikio ir pramogų veiklas, vaikų ir suaugusių būrelius atvirose erdvėse organizuoti 10-čiai asmenų – iki šiol kartu tai daryti galėjo tik penkių asmenų grupės.
Neformalųjį ugdymą viduje leista vykdyti užtikrinant nebe 30 kv. metrų, o 20 kv. metrų ploto.
Be to, leista fiziškai aptarnauti lankytojus bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklose visose savivaldybėse, mokiniams, besimokantiems pagal tarptautinio bakalaureato programą, – vykdyti egzaminus grupėmis iki 5 mokinių, leisti praktiniai statutinių ir sveikatos specialistų mokymai.
Nuspręsta, jog išimtis, kai atvykstantiems į Lietuvą nereikia turėti COVID-19 testo, gali būti taikomos asmenims, kuriems koronavirusas nustatytas ne anksčiausiai prieš 3 mėnesius, kaip yra dabar, bet ir prieš 6 mėnesius.
Išankstinis testas būtų nereikalingas ir asmenims, atvykstantiems dėl humanitarinių priežasčių – tai taikoma baltarusiams.
Reaguojant į plintančias koronaviruso mutacijas, Vyriausybė nusprendė, kad išimtys, kai atvykusiems ekipažų ir įgulų nariams nereikia turėti neigiamo testo, taikomos tik tuomet, kai jie Lietuvoje būna trumpiau nei tris paras.
Vyriausybė taip pat leido per Lietuvos teritoriją tranzitiniais traukiniais vykti visiems užsieniečiams, ne tik Rusijos piliečiams, kaip yra šiuo metu.
Be atskirų leidimų į Lietuvą leista atvykti ir užsieniečiams aviacijos specialistams – jie galės dalyvauti mokymuose, kuriuos vykdo imituojamo skrydžio treniruoklius turinčios įstaigos.
Taip pat dėl susidarančių transporto spūsčių modernizuojamame Medininkų pasienio kontrolės punkte nuspręsta atverti dar kelis sienos perėjimo punktus: Tverečius–Vidžiai, Šumskas–Loša, Papelekis–Lentupis.
