„Tai, kad šita sritis yra praktiškai nereguliuojama, sudaro labai daug prielaidų pavojingoms veikloms ir apsimestinėms praktikoms, kurios gali kelti realią žalą paciento sveikatai“, – Vyriausybės posėdyje teigė ministras.
Pasak jo, numatoma reglamentuoti tik tas papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros paslaugas, kurios gali sukelti didelę ir vidutinę riziką žmogaus sveikatai.
Įstatymo projektu siūloma apibrėžti į klasikinės medicinos sampratą netelpančias sveikatos priežiūros praktikas, joms bus nustatyti kokybės ir saugumo reikalavimai.
Tarp alternatyvios medicinos paslaugų minima delfinų terapija, dėlių terapija, akupunktūra, kaniterapija (terapiją su šunimis), kitos paslaugos.
Papildoma ir alternatyvi medicina būtų licencijuojama veikla, įstatymuose siūloma apibrėžti jos apimtį. Ši medicina apimtų rekreacijos, natūraliosios, liaudies medicinos sritis.
Tokias paslaugas teikiantys asmenys turėtų įgyti reikiamą išsilavinimą.
Papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros paslaugos nebus finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Už jas, kaip ir iki šiol, žmonės turėtų sumokėti patys.
Nerimaujama, ar nebus menkinama tradicinė medicina
Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė BNS sakė dar norinti detaliau panagrinėti pateiktą įstatymo projektą, nes reikia, kad jis būtų kokybiškas ir nepaliktų papildomų rizikų.
„Tradiciniai medikai visada yra kažkiek priešpriešoje su alternatyviąja medicina, (...) bet jeigu tai bus labai aiškiai reglamentuota, tie specialistai bus licencijuojami, tikrai, manau, atsiras vietos ir vienai, ir kitai medicinai“, – teigė Ž.Guldlevičienė.
Seimo opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad tokie projektai kelia nerimą, ar valdantieji nesiekia apskritai menkinti tradicinės medicinos.
Ji priminė valdančiųjų „valstiečių“ parlamentaro Dainiaus Kepenio bandymus menkinti skiepų naudą.
„Reikščiau nerimą dėl bendros krypties, ar nėra taip, kad ta tradicinė medicina, mokslu grįsta medicina silpnėja kitų alternatyviųjų šakų sąskaita“, – BNS sakė politikė.
Papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros paslaugos nebus finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Už jas, kaip ir iki šiol, žmonės turėtų sumokėti patys.
