„Šiandien su migracijos klausimais dirba ir Migracijos departamentas, ir Policijos departamentas, ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ir pagal kompetencija dar kitos institucijos. Visa esmė – galų gale išskirti tas įstaigas, kurios vis dėlto labiau koncentruojasi į legalios migracijos kontrolę, o kurios – į nelegalios. Šiandien mes matome besidubliuojančias funkcijas, iš tiesų brangiai kainuojančias valstybės biudžetui“, – žurnalistams po pasitarimo dėstė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo saugumo politikos departamento direktorius Tomas Žilinskas.
Pasak vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, numatomomis permainomis nesiekiama didesnio darbo jėgos pritraukimo iš užsienio.
T.Žilinsko teigimu, tęsiant Migracijos departamento pertvarką numatoma atimti iš jo dar vieną funkciją – sprendimų priėmimą dėl asmenų išsiuntimo.
Ministras R.Palaitis savo ruožtu pabrėžė, kad migracijos klausimų administravimo pertvarka neturėtų būti siejama su pigesnės darbo jėgos pritraukimu.
„Galvojama užsieniečių išsiuntimą atiduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybai, kadangi ji vykdo 90 proc. visų išsiuntimų, ir taip pat manytume, kad čia galėtų sutrumpėti terminai, kadangi užsieniečio išlaikymas Užsieniečių registracijos centre kiekvieną dieną valstybei kainuoja 60 litų. Siekiama, kad nereikėtų laukti, kol Migracijos departamentas priims sprendimą. Mes manome, kad pasieniečiai galėtų tai padaryti patys ir gerokai greičiau“, – teigė T.Žilinskas.
Anot jo, VRM siūlo Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatytą šešių mėnesių terminą dokumentams nagrinėti trumpinti dviem mėnesiais. Pirmuoju pertvarkos etapu iš Migracijos departamento jau perimtos su asmens dokumentų išdavimu susijusios funkcijos.
„Pirmas etapas jau įvyko nuo gegužės 2 dienos – už asmens dokumentų, t. y. pasų ir asmens tapatybės kortelių, išdavimą yra atsakingos policijos institucijos. Žmogus kreipiasi į Migracijos tarnybą policijos sudėtyje, policija surenka visą medžiagą, priima sprendimą ir išduoda dokumentą. Yra panaikinta tarpinė grandis – Migracijos departamentas – dėl sprendimo priėmimo“, – pasakojo T.Žilinskas.
Jo teigimu, antro etapo pertvarkymais siekiama griežčiau kontroliuoti nelegalus, tačiau kartu neapsunkinti procedūrų legalią veiklą Lietuvoje norintiems plėtoti užsieniečiams.
„Mes, aišku, stengiamės rasti tą balansą tarp kontrolės ir kuo lengvesnio patekimo, verslo plėtojimo Lietuvoje“, – teigė jis.
Pasak VRM atstovo, šiuo metu fiktyvias įmones Lietuvoje steigiantys arba nekilnojamąjį turtą vien dėl leidimo gyventi šalyje įsigyjantys užsieniečiai formaliai „nieko nepažeidžia“. Šiuos atvejus analizuojanti VRM pasiūlymus kaip kvoti su galimu piktnaudžiavimu ketina pateikti per mėnesį.
Ministras R.Palaitis savo ruožtu pabrėžė, kad migracijos klausimų administravimo pertvarka neturėtų būti siejama su pigesnės darbo jėgos pritraukimu.
„Mano įsitikinimu, mes turime pakankamai daug tautiečių, esančių be darbo, vadinasi, „pigesnių“ darbuotojų imigracija į Lietuvą bent šiuo metu gal nėra labai geras reiškinys. Tai tikrai ne vidaus reikalų ministro funkcija, čia turėtų būti bendra politinė nuostata, kiek Lietuvai reikia darbuotojų iš trečiųjų šalių. Čia turėtų būti Vyriausybės sprendimas ir, kaip sakiau, pirmuoju smuiku turėtų griežti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Ūkio ministerija“, – sakė R.Palaitis.
Klausiamas, kiek pertvarkomis numatoma sutaupyti, R.Palaitis teigė, kad vien pakeitus lietuviškų pasų ir asmens tapatybės kortelių išdavimo procedūrą šiemet bus sutaupyta apie 1 mln. litų. Jis priminė, kad nuo gegužės pradžios dėl šių permainų Migracijos departamente pareigybių sumažėjo nuo 111 iki 80.
Baigus pertvarkas Migracijos departamente turėtų būti sprendžiami pilietybės ir prieglobsčio suteikimo bei vizų išdavimo klausimai.
