„Visa tai daroma dėl žaliojo kurso. Kadangi turime rūpintis ne tik draustinių, regioninių parkų teritorijomis, bet ir buveines apsaugoti, su tuo pačiu skaičiumi darbuotojų norime padaryti daugiau“, – BNS yra sakęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pagal projektą, 29 regioninių parkų, valstybinių gamtinių ir biosferos rezervatų direkcijos būtų sujungtos į keturias įstaigas pagal etnografinius regionus: Aukštaitijos, Dzūkijos-Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijas.
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai priklausytų Anykščių, Asvejos, Biržų, Sartų ir Gražutės, Kauno marių, Krekenavos bei Sirvėtos direkcijos, Dzūkijos-Suvalkijos – Aukštadvario, Dieveniškių, Metelių, Nemuno kilpų, Neries, Panemunių, Veisiejų, Vištyčio ir Žuvinto biosferos rezervato direkcijos.
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija valdytų Dubysos, Kurtuvėnų, Salantų, Tytuvėnų, Varnių, Ventos, Žagarės, Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijas, Mažosios Lietuvos – Nemuno deltos, Pagramančio, Pajūrio, Rambyno ir Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijas.
„Po reorganizavimo iš viso veiks keturios nacionalinių parkų ir keturios regionų saugomų teritorijų direkcijos“, – nurodo Aplinkos ministerija.
Pertvarka norima pagerinti saugomų teritorijų apsaugą, mažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti jų veiklą, racionaliau naudoti išteklius.
„Šiandien sistemoje trūksta ekologų, trūksta architektų, kraštovaizdininkų. Apjungiant regioninių parkų administracijas, kuriose kai kuriais atvejais tėra keturi–penki darbuotojai, norime konsoliduoti kompetencijas, kad galėtume padaryti darbus, kurie reikalingi pagal šiandieninį įstatymą ir pagal direktyvas“, – teigė S. Gentvilas.
Anot jo, šiuo metu regioninių parkų sistemoje dirba vos vienas kvalifikuotas architektas, tuo metu statybų leidimus reikia derinti 17 proc. šalies teritorijos.
Pagal pertvarkos planą, visose direkcijose turėtų dirbti po architektą, taip pat ketinama didinti ekologų, kraštovaizdininkų, kultūrologų, prevencijos specialistų etatų.
