Vyriausybė nusprendė, kad galimybių pasas būtų išduodamas pasiskiepijusiam žmogui, jei po skiepo praėjo ne daugiau kaip 7 mėnesiai (210 dienų).
Tačiau šis reikalavimas nebus taikomas asmenims iki 18 metų, paskiepytiems „Comirnaty“, „Spikevax“ vakcinomis, taip pat persirgusiems, kai diagnozė buvo patvirtinta PGR tyrimu.
Galimybių pasas bus išduodamas po sustiprinančiosios, vadinamosios „trečiosios“ dozės.
Posėdyje sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patvirtino, kad 7 mėnesių termino, kurį galios galimybių pasas, po revakcinacijos, nebus.
Serologinį tyrimą, kurio pagrindu išduodamas galimybių pasas, bus galima atlikti ir po vakcinacijos – tai galios jau nuo gruodžio 1 dienos. Dabar tokį tyrimą galima atlikti tik po ligos.
Pirmasis serologinis tyrimas, anot A.Dulkio, bus apmokamas valstybės.
Premjerė Ingrida Šimonytė posėdyje sakė, kad tai leis žmonėms pasvarstyti ir apsispręsti, ar jie nori vakcinuotis sustiprinančiąja doze.
Vidaus reikalų ministerija (VRM), teikusi Vyriausybei pakeitimų projektą, skelbia, kad šiuo metu, Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje jau yra 192 357 asmenys, kuriems po pilnos skiepijimo schemos yra praėję 7 ir daugiau mėnesių, iš jų 121 792 yra nepasiskiepiję sustiprinančiąja vakcinos doze.
Galimybių pasas toliau bus išduodamas ir žmonėms, kurie atliko PGR tyrimą – jis galios nebe 48, o 72 valandas.
Trečiadienį panaikinta galimybė gauti galimybių pasą atlikus greitąjį antigeno testą.
„Greitųjų antigeno testų norint gauti galimybių pasą siūloma atsisakyti, nes jų naudojimas yra tikslingiausias, kai jie atliekami periodiškai, taip sumažinant infekcijos plitimo riziką nuolatinėse veiklos vietose“, – motyvuoja VRM.
Galimybių pasas – vaikams nuo 12 metų
Galimybių paso reikės vaikams nuo 12 metų, dabar jo reikia nuo šešiolikos metų.
Kokioms veikloms jo reikės, dokumente nedetalizuojama, tačiau valdantieji yra sakę, kad jos apims įvairias pramogas.
„Galimybių pasas niekaip nesusijęs su švietimu, ugdymu, su vaikų galėjimu dalyvauti neformaliose veiklose, visose ugdymo veiklose (...) Viskas, kas yra oficialioje programoje, net jei tai yra ėjimas į kiną, galimybių paso žaidimo taisyklės negalioja. Galimybių pasas galioja tada, kai yra pramogos, kai yra individualus sprendimas dėl kažkokių dalykų“, – prieš posėdį kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Jo teigimu, Vyriausybė siekia apsaugoti vaikus, o prašymas leisti to nedaryti lygus prašymui leisti vaikams žaisti su sprogmenimis.
„Tai nepykite, šito daryti mes tikrai negalime“, – pabrėžė jis.
Siūlymai įsigalios nuo gruodžio 28 dienos, kad žmonės spėtų pasirengti.
Į nutarimą taip pat įrašyta, kad nuo gruodžio 1 dienos testai, kuriuos privalo atlikti nesiskiepijantys darbuotojai, apmokami jų pačių arba darbdavio lėšomis.
Šią valdančiųjų užmačią vetavo prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau Seimui pavyko jo veto atmesti.
Delta atmaina sparčiai plinta tarp vaikų
VRM parengtame teikime Vyriausybei teigiama, kad epidemiologinė situacija Lietuvoje išlieka nepalanki.
Lietuvos statistikos departamento paskelbtais duomenimis, 14 dienų sergamumo rodiklis siekia 1365 atvejus 100 000 gyventojų.
COVID-19 lovų užimtumas Lietuvos ligoninėse siekia 1843, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose gydomi 144 pacientai.
Pastarosiomis savaitėmis tarp naujai registruotų COVID-19 ligos atvejų vyravo 10–19 m. amžiaus vaikai ir jaunuoliai bei 30–39 ir 40–49 m. amžiaus asmenys.
Pabrėžiama, kad didelis protrūkių skaičius ugdymo įstaigose gali būti susiję su maža imunizuotų asmenų dalimi vaikų amžiaus grupėse (vaikai ilgą laiką mokėsi nuotoliniu būdu, mažos vakcinacijos aprėptys vyresnių nei 12 m. amžiaus vaikų grupėse).
Iš protrūkių skaičiaus ugdymo įstaigose galime pastebėti, jog delta atmaina vaikų amžiaus grupėse plinta aktyviau nei ankstesnės atmainos, tad, susirgus vaikams, protrūkiai gali išplisti ne tik ugdymo įstaigose, bet ir kitose vietose, kuriose gali lankytis vaikai.
„ Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateiktame rizikos vertinime nurodyta, kad įrodyta, jog mokyklų uždarymas turi didelį neigiamą poveikį fizinei, psichinei sveikatai ir ugdymuisi, taip pat ekonominį poveikį visuomenei, todėl pirmenybė turėtų būti taikoma kitoms nefarmacinėms priemonėms“, – pažymi VRM.
2021 m. lapkričio 10 dienos Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos duomenimis, pilnai vakcinuota buvo 27,77 proc. 12–15 m. amžiaus vaikų, vakcinacija nebuvo baigta dar 2,51 proc. tokio amžiaus vaikų.
