Parlamente svarstomais Žemės įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad minėtuose sklypuose draudžiama statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, daugiau nei 5 proc. didinant jų užimamą plotą ar keičiant jų naudojimo paskirtį.
Siūloma nustatyti, kad nuomininkas gali statyti naują ar rekonstruoti esamą statinį tik sumokėjęs valstybei 20 proc. dydžio žemės nuomos mokesčio priedą. Tokia nuostata galiotų ir iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo sudarytoms nuomos sutartims.
Žemės ūkio ministerija iš esmės pritaria pakeitimams, tačiau siūlo įstatymo projektą tobulinti.
Anot dokumento, ministrų kabinetas pasitarime turėtų nuspręsti dėl 20 proc. nuomos mokesčio priedo dydžio, kadangi Teisingumo ministerija, Vyriausybės kanceliarijos teisės grupė ir verslo asociacijos prašo detaliau įvertinti šio pasiūlymo pagrįstumą. Anksčiau ministerija yra siūliusi 5 proc. dydžio vidutinės sklypo rinkos vertės žemės nuomos mokesčio priedą.
Vyriausybė taip pat turėtų nuspręsti dėl įstatymo galiojimo jau sudarytoms nuomos sutartims, nes įstatymo galiojimas atgal įmanomas tik tada, jei pakeitimai lengvina teisinį reguliavimą.
Be to, siūloma įstatymo netaikyti tais atvejais, kai statybos išnuomotame sklype reikalingos įgyvendinant investicijų projektą pagal pasirašytą investicijų sutartį.
Vyriausybė pernai kovo viduryje pavedė Žemės ūkio ministerijai parengti kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių pakeitimus, kad jos nebebūtų aiškinamos skirtingai. Vyriausybė šių veiksmų ėmėsi po to, kai Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) po prokurorų kreipimosi, pranešė nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Hanner“ nutrauksianti valstybinės žemės nuomos sutartis, nes sklypai neva naudojami ne pagal paskirtį.
Žemės įstatymo pakeitimus Seime registravo parlamentarai Andrius Palionis, Ramūnas Karbauskis bei Virgnijus Sinkevičius.
