Šioje komisijoje taip pat dalyvaus kultūros ministras Šarūnas Birutis, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Darius Kuolys, kiti ekspertai.
Sostinės savivaldybės tarybos sprendimu, J.Basanavičiaus paminklas turėtų iškilti prie Vilniaus filharmonijos.
Šiuo metu atostogaujantis ministras Š.Birutis, kuris, remdamasis kai kurių kultūros paveldo ekspertų nuomone, ilgą laiką priešinosi paminklo atsiradimui prie Filharmonijos, sakė, jog komisija kuriama nerandant sutarimo, kas finansuos skulptūrą.
„Komisija kuriama turbūt tam, kad atsirastų J.Basanavičius Vilniuje. Iš tikro, tokios komisijos dėl paminklo nebuvo, buvo dėl valstybės minėjimo šimtmečio komisija, kurioje galbūt ir turėjo spręstis. Bet nesisprendžia, nes Vilniaus miestas savo veiklomis užsiima, žadėjo daryti – bet, matyt, niekas nevyksta. Pasakysiu savo, galbūt subjektyvią nuomonę: esminis dalykas – kas už tai atsakingas, kokiomis lėšomis bus statoma, nes kol kas niekur nemačiau lėšų, jei bus (statoma) iš valstybės. Aišku, būtų labai gerai, kad ne tik valstybės lėšomis statomas J.Basanavičiaus paminklas, bet ir piliečių“, – BNS sakė ministras.
Pasak jo, problemų kyla ir dėl to, kad Valstybės šimtmečio minėjimo programoje nėra atskiro fondo, tad pinigai skirtingiems projektams skirstomi ne tiesiogiai iš valstybės biudžete numatyto fondo, o iš ministerijoms bei kitoms žinyboms skirtų lėšų.
Dėl J.Basanavičiaus atminimo įamžinimo Vilniuje aktyviai diskutuojama nuo 2014-ųjų pabaigos – paminklą jam ketinama pastatyti iki 2018-ųjų, kai bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis. Anksčiau svarstyta, kad skulptūra galėtų būti liejama pagal Rapolo Jakimavičiaus maketą, kuris šiuo metu priklauso Nacionaliniam muziejui. Paminklo sukūrimą parėmė koncernas „MG Baltic“. Tačiau nesutariant su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, kuriam priklauso maketas, Vilniaus valdantieji svarsto ieškoti kitų idėjų skulptūrai.
Vyriausybė buvo numačiusi skirti skulptūrai beveik 31 tūkst. eurų, bet kilus ginčams tarp Kultūros ministerijos, kai kurių ekspertų bei savivaldybės dėl paminklo vietos, vėliau nuspręsta pinigus panaudoti kitoms reikmėms.
Peripetijos dėl J.Basanavičias paminklo vietos, kaip skelbta žiniasklaidoje, gali sietis ir su Generalinės prokuratūros bei STT atliekamu politinės korupcijos tyrimu, kuriame įtarimai dėl kyšininkavimo pareikšti koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui.Tačiau teisėsauga išsamesnės informacijos apie minėto tyrimo detales kol kas nėra pateikusi.
„MG Baltic“ akcininkas ir vadovas Darius Mockus BNS yra sakęs, jog koncernui nerūpėjo, kur bus pastatytas J.Basanavičiaus paminklas.
„Jeigu mes pasirašėme įsipareigojimą su premjeru, kad mes mecenuosime Lietuvos šimtmečiui J.Basanavičiaus paminklo pastatymą, koks mums skirtumas, kur jis bus? Mums tai visiškai nerūpėjo“. – sakė D.Mockus. Tačiau pernai rugpjūtį portalui lrt.lt „MG Baltic“ valdybos narys Romanas Raulynaitis sakė, kad jo atstovaujamas koncernas prisidės finansuojant paminklo statybą sostinėje, tačiau norėtų, kad „paminklo statybos iniciatore ir organizatore būtų Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, kas būtų natūralu, nes ji tai gerai išmano“.
„Mums taip pat priimtinas jos pasiūlytas skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus sukurtas J. Basanavičiaus paminklas, kuris atsirastų Konstantino Sirvydo skvere“, – pernai kalbėjo „MG Baltic“ koncerno atstovas.
J.Basanavičius yra vienas iš ryškiausių XIX amžiaus pabaigos tautinio atgimimo pradininkų. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.
