Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti
2016 08 02

Vyriausybė svajojo iš pagrindų pakeisti biurokratiją, o kas iš to išėjo?

Biurokratijos mažinimas ir viešojo sektoriaus efektyvinimas – vieni svarbiausių bet kurios kadencijos valdžios uždavinių. 2012–2016 m. Vyriausybės programoje buvo numatyta daug pažadų valstybės valdymo srityje, tačiau kiek jų valdžia išpildė?
Diplomatai
Biurokratai / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Portalas 15min tęsia straipsnių ciklą, kurio tikslas – išsiaiškinti, kaip dabartinei valdžiai sekėsi įgyvendinti prieš rinkimus duotus pažadus, skelbtus partijų 2012 m. Seimo rinkimų programose ir Vyriausybės programoje. Šis straipsnis – apie tikslų siekimą valstybės valdymo srityje.

2012–2016 m. Vyriausybės pažadus šioje srityje ir jų įgyvendinimą komentuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. Vitalis Nakrošis. Jo požiūris gana kritiškas – V.Nakrošis teigia, kad pasiekta nedaug, o valstybės tarnybos reforma buvo labiau nesėkminga, nei sėkminga.

Asmeninio archyvo nuotr./Vitalis Nakrošis
Asmeninio archyvo nuotr./Vitalis Nakrošis

„Iš esmės Vyriausybės pažadus valstybės valdymo srityje galima vertinti kaip logiškus ir pamatuotus, bet, kitaip nei XV Vyriausybės politikos atveju, labai trūksta orientacijos į efektyvumą ir rezultatyvumą, nepaisant to, kad Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja, o viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius nesikeičia ar net auga“, – 15min sakė V.Nakrošis.

Pokyčiai – neefektyvūs arba nepakankami

XVI Vyriausybės programoje teigta, kad valstybės valdymo politikos tikslas – valstybės valdymą nuosekliai artinti prie Lietuvos Respublikos piliečių poreikių tenkinimo. Tuo tikslu žadėta tobulinti valstybės valdymą, perskirstant valstybės institucijų funkcijas ir visiškai pašalinant jų dubliavimą. Vis dėlto, pasak V.Nakrošio, tai iš esmės nebuvo įgyvendinta.

„Funkcijų peržiūros priemonė nėra taikoma efektyviai. Kita vertus, tai labai ambicingas tikslas“, – pažymėjo V.Nakrošis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastatas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastatas

Vyriausybės pažado plėtoti elektroninę demokratiją ir skatinti pilietinį aktyvumą informacinėmis bei ryšių technologijų priemonėmis išpildymą V.Nakrošis taip pat teigė vertinąs skeptiškai.

„Kiekybiškai toliau vyko el. demokratijos plėtra, tačiau jos priemonių panaudojimas demokratijos ar viešojo valdymo procesuose yra nepakankamas dėl pasiūlos (politikų ir valstybės tarnautojų požiūrio) ir paklausos (nepakankamai aktyvios pilietinės visuomenės) problemų“, – sakė profesorius.

XVI Vyriausybė taip pat teigė, kad modernizuos viešąjį sektorių, įtraukdama piliečius į valdymo procesus, atkurs valstybės valdymo institucijų veiksmingumą ir optimizuos ministerijų, kitų institucijų funkcijas, didins veiklos skaidrumą ir atvirumą.

„Ši Vyriausybė vykdo atviros valdžios ir konsultavimosi su visuomene iniciatyvas, tačiau joms trūksta politinio dėmesio, aktyvios lyderystės ir profesionalaus atitinkamų priemonių taikymo. Planuojama toliau diegti šias priemones ir didinti jų taikymo efektyvumą, bet abejotina, ar tai duos rezultatų“, – plano įgyvendinimą komentavo V.Nakrošis.

Žadėtame sprendimų vertinimo tobulinime, pastebėjo V.Nakrošis, proveržio taip pat neįvyko.

„Sprendimų poveikio vertinimo sistema buvo atnaujinta ankstesnės Vyriausybės kadencijos metu. Ši Vyriausybė palaikė šios priemonės taikymą ir parengė prioritetinių teisėkūros iniciatyvų, kurioms numatytas išsamus poveikio vertinimas, sąrašus. Tačiau poveikio vertinimas ir toliau lieka formalus procesas, kuris daro mažą įtaką sprendimų turiniui. Todėl iš esmės proveržio neįvyko“, – teigė jis.

„Sieksime paprastinti administracines taisykles ir procedūras piliečiams bei verslui“, – teigta XVI Vyriausybės programoje. V.Nakrošio teigimu, iš esmės pagrindiniai sprendimai dėl supaprastinimo buvo priimti XV Vyriausybės kadencijos metu.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Biurokratai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Biurokratai

„XVI Vyriausybės kadencijos metu pagrindinė iniciatyva buvo verslą kontroliuojančių įstaigų optimizavimas. Reikia pripažinti, kad toliau vyko ES struktūrinių fondų investicijų panaudojimo supaprastinimas Lietuvoje“, – ir gerų žodžių Vyriausybei rado V.Nakrošis.

Valstybės tarnybos pertvarka – nesėkminga

Vyriausybė 2012 m, savo programoje taip pat žadėjo vykdyti valstybės tarnybos pertvarką. Ji deklaravo sieksianti, kad atranka į valstybės tarnybą būtų objektyvesnė ir skaidresnė, kad būtų užkirstas kelias protekcionizmui ir valstybės tarnybos politizavimui.

Vyriausybė teigė diegsianti iš dalies centralizuotą atrankos į valstybės tarnybą sistemą, sudarysianti sąlygas jauniems ir gabiems asmenims didinti savo kompetenciją ir nuosekliai daryti karjerą, tobulinsianti valstybės tarnautojų veiklos vertinimo ir karjeros planavimo, taip pat darbo apmokėjimo ir motyvavimo sistemas.

„Apskritai valstybės tarnybos reforma buvo labiau nesėkminga, nei sėkminga.

Apskritai valstybės tarnybos reforma buvo labiau nesėkminga, nei sėkminga.

Pirmieji du sisteminės valstybės tarnybos kaitos bandymai buvo nesėkmingi – naujos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos buvo atmestos. Trečiuoju bandymu pavyko gauti Vyriausybės pritarimą ir nauja įstatymo redakcija pasiekė Seimą, kur klausimas „užstrigo“ dėl politinės lyderystės stokos, didelio kompleksiškumo sprendžiant įvairius žmogiškųjų išteklių valdymo klausimus. Neaišku, ar Seimas rudens sesijos metu pritars naujai įstatymo redakcijai“, – pabrėžė V.Nakrošis.

Kalbėdamas apie pažadus depolitizuoti valstybės tarnybą profesorius taip pat buvo kritiškas – jo teigimu, šios Vyriausybės kadencijos laikotarpiu kaip tik įvyko aukštesniosios valstybės tarnybos repolitizacija, ypač kai pasibaigus Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovų kadencijoms prieš keletą metų keitėsi šių įstaigų vadovai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Algirdas Butkevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Algirdas Butkevičius

Diegdama centralizuotą atrankos į valstybės tarnybos sistemą Vyriausybė, profesoriaus teigimu, tęsė ankstesnės Vyriausybės darbą.

„Tai buvo ankstesnės Vyriausybės uždavinys, kurio įgyvendinimą tęsė nauja Vyriausybė. 2012 m. Valstybės tarnybos įstatymo pataisomis įtvirtinus iš dalies centralizuotą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų atrankos sistemą, pakeitus atitinkamus Vyriausybės nutarimus ir pasinaudojus Europos socialinio fondo parama pagal projektą „Valstybės tarnybos atrankos sistemos tobulinimas“ pavyko sukurti jos įgyvendinimo mechanizmus, įskaitant bendrųjų kompetencijų ir vadovavimo gebėjimų tikrinimą testavimo centre“, – sakė V.Nakrošis.

„Neatidėliotinai reorganizuosime valstybinio valdymo ir kontrolės institucijas bei įstaigas, kurios aiškiai dubliuoja vienos kitą“, – taip pat teigiama XVI Vyriausybės programoje.

V.Nakrošio teigimu, viešojo valdymo struktūros kaita vyko, bet buvo minimali. Kaip pavyzdį jis pateikė 2015 m., kuomet viešasis sektorius sumažėjo 45 biudžetinėmis įstaigomis, 2 valstybės įmonėmis, 2 viešosiomis įtaigomis ir 6 akcinėmis bendrovėmis.

„Pagrindinė iniciatyva šioje srityje buvo verslo kontrolės įstaigų tinklo optimizavimas, bet jos įgyvendinimas buvo labiau nesėkmingas, nei sėkmingas, nes Vyriausybėje ir Seime nebuvo priimti sprendimai dėl pavienių įstaigų ar jų grupių pertvarkymo. Apie tai savo paskutinėje kalboje Seime kalbėjo ir prezidentė“, – sakė V.Nakrošis.

Savivaldos plėtojime ir regionų politikoje permainų nedaug

„Tobulinsime ir toliau įgyvendinsime nacionalinę regionų plėtros strategiją, kurios pagrindiniai tikslai – mažinti ekonominius ir socialinius vystymosi skirtumus, skatinti plėtrą tikslinėse teritorijose, įtraukti savivaldybes į nacionalinės regionų plėtros politikos formavimą ir įgyvendinimą, tinkamai koordinuoti nacionalinės regionų plėtros politikos priemones su regionine ES politika“, – tokį ambicingą tikslą sau kėlė ši Vyriausybė.

Tačiau nacionalinės regionų plėtros politikos įgyvendinimas, V.Nakrošio teigimu, tbuvo iš esmės nesėkmingas.

„Vyksta teigiamas perėjimas prie naujo požiūrio panaudojant ES struktūrinių fondų investicijų lėšas vietos ir regionų plėtrai, bet šis procesas labai biurokratinis ir lėtas – iki šiol nebuvo pasirašyta nė viena naujo programinio laikotarpio sutartis regioninės politikos srityje. Kalbant apie nacionalines lėšas ir pastangas siekiant teritorinės sanglaudos tikslų, labai trūksta gero koordinavimo ir efektyvaus bendradarbiavimo tarp centrinės valdžios įstaigų bei vietos valdžios“, – pabrėžė V.Nakrošis.

Vyksta teigiamas perėjimas prie naujo požiūrio panaudojant ES struktūrinių fondų investicijų lėšas vietos ir regionų plėtrai, bet šis procesas labai biurokratinis ir lėtas.

Kaip vieną reikšmingą pokytį, įgyvendintą savivaldos srityje, V.Nakrošis išskyrė tiesioginius merų rinkimus.

„Jie sustiprino vietos demokratiją ir padidino piliečių pasitikėjimą savivaldos institucijomis. Tačiau viešasis valdymas Lietuvoje išlieka labai centralizuotas – nebuvo jokių reikšmingų iniciatyvų dėl, pavyzdžiui, fiskalinės decentralizacijos“, – kalbėjo profesorius.

Apibendrindamas V.Nakrošis sakė, kad iš esmės šios Vyriausybės laikotarpio viešojo valdymo srityje buvo tęsiamos ankstesnės iniciatyvos arba buvo imtasi naujų projektų administraciniu lygiu, tačiau esminių pokyčių neįvyko dėl politinių sprendimų stokos.

„Tai susiję su koalicine Vyriausybės sudėtimi, nepakankamu politiniu dėmesiu, aktyvios lyderystės trūkumu“, – akcentavo profesorius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas
Reklama
Skrydžio režimu: atviras „Gurtam“ vadovo interviu su Benediktu Vanagu
Reklama
Kokias tvoras ir kodėl šiemet renkasi namų savininkai?