I.Šimonytė šią savaitę pasiūlė savaitei atidėti klausimą dėl Lietuvos pozicijų kitą savaitę vyksiančioje nuotolinėje EVT vaizdo konferencijoje, sakydama, kad „reikia pasvarstyti apie Europos Sąjungos klausimų derinimo nutarimo bendresnius pakeitimus“.
„Kadangi yra gana keistai atrodantis procesas: mes tarsi mandatuojame valdžios institucijas, kurių mes negalime įtakoti ir jos nėra įpareigotos mūsų sprendimų laikytis. Galbūt metas būtų pagalvoti apie kažkokį logiškesnį pozicijų tokiems susitikimams parengimo procesą ir teikimo atitinkamai Seimui svarstyti“, – sakė ji.
Anot premjerės, per savaitę planuojama pasitarti, ar būtina keisti nutarimą, nustatantį ES klausimų koordinavimo tvarką, kad „visi žinotumėme, kas ką koordinuoja ir kas kieno pozicijas mandatuoja, kokios yra atsakomybių ribos, kas tas pozicijas ruošia“.
Lietuvai įstojus į ES kurį laiką į viršūnių susitikimus vykdavo tiek prezidentas, tiek premjeras, bet per prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovavimo laikotarpį nusistovėjo tradicija, kad į Europos Vadovų Tarybą vykdavo prezidentė. Šią tradiciją perėmė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Premjerė I.Šimonytė lapkritį interviu BNS sakė, kad „artimiausiu metu nemato priežasties“ keisti Lietuvos atstovavimą ES, tačiau praėjusią savaitę pakeitė poziciją sakydama, kad jos dalyvavimas EVT susitikimuose kai kuriais klausimais būtų praktiškesnis, nei į ją vykstančio prezidento G. Nausėdos. Tačiau ministrė pirmininkė sako nereikalaujanti permainų.
G.Nausėda sako, jog atstovavimo EVT pozicija jam svarbi, nes jo rinkėjai „išreiškė tam tikrą lūkestį, kad prezidentas bus aktyvus tiek užsienio, tiek vidaus politikoje“, kartu pabrėždamas, jog atstovauja ne asmeninei, o šalies pozicijai.
Jis taip pat tikina, jog EVT šaliai šiuo metu gali atstovauti tik vienas vadovas, o ne prezidentas ar premjeras pakaitomis.
