Anot jos, reikia sumažinti neproporcingai didelį amžiaus cenzo skirtumą tarp savivaldybių tarybų ir nacionalinio parlamento rinkimų bei padidinti visų visuomenės grupių, tarp jų ir jaunimo, atstovavimą nacionaliniu lygiu.
Pataisos autorių teigimu, šiuo metu numatyta 25 metų riba yra didžiausia taikoma kandidatams į nacionalinius parlamentus. Toks cenzas galioja tik keturiose Europos Sąjungos valstybėse: Italijoje, Graikijoje ir Kipre ir Lietuvoje.
V.Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, kad dabar jaunimui svarbios temos dažnai negauna deramo dėmesio Seime. Pasak jos, reikalinga plati diskusija dėl Konstitucijos keitimo.
Pasak politikės, šiuo metu 16 Europos Sąjungos šalių į parlamentą leidžia kandidatuoti nuo 18 metų.
Siūlymus keisti Konstituciją Seimui gali teikti ne mažiau nei ketvirtadalis parlamentarų – 36 Seimo nariai. Kad pataisos būtų priimtos, dėl jų Seime turi būti balsuojama du kartus. Pakeitimai laikomi priimtais, jei per kiekvieną balsavimą jiems pritaria ne mažiau nei du trečdaliai parlamentarų – 94 Seimo nariai.