Planą parengė Vyriausybės kanceliarija kartu su Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD).
Ministerija atkreipia dėmesį, kad po įvairių patikslinimų nustatyta bendra visų poreikių suma tris kartus mažesnė. Dabar ji 2022-2026 metų laikotarpiui yra 91,58 mln. eurų, iš kurių pirmojo prioriteto poreikiai sudaro 72,98 mln. eurų.
Priemonių plane yra išskirtos pirmojo prioriteto priemonės, kurių įgyvendinimas ir finansavimas yra būtinas visa apimtimi, siekiant užtikrinti bazinį minimalų 23 valstybės institucijų ir 18 savivaldybių pasirengimą. Mažiau svarbios priemonės išskirtos antruoju prioritetu.
Tarp plane numatomų priemonių yra: ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų (ESOC) įrengimas slėptuvėse 100 km zonoje esančiose valstybės institucijose, tarpinių gyventojų evakavimo punktų (TGEP) įrengimas gyventojams iš Vilniaus miesto, dujokaukės, respiratoriai, automatinė vandens stotis, radioaktyvumą matuojanti mobili sistema ir kita.
Kartu plane įrašyta ir visuomenės informavimo kampanija, kuria siekiama „vieningo ir plataus visuomenės grupių švietimo ir informavimo, susijusio su gyventojų pasirengimu galimai branduolinei ar radiologinei avarijai ir kitoms ekstremaliosioms situacijoms“.
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti pateiktam planui, taip pat pasiūlymui, kad jo pirmojo prioriteto priemonėms iš valstybės biudžeto būtų skirti papildomi asignavimai 2022 metais – 17,75 mln. eurų. Visa poreikių suma kitiems metams – 23,72 mln. eurų.
VRM siūloma pavesti pirmojo prioriteto priemonių įgyvendinimo rezultatus pateikti kasmetinėje ataskaitoje. Finansų ministerijai norima pavesti sudarant 2022 metų valstybės biudžetą numatyti lėšų institucijoms pirmojo prioriteto poreikiams kitąmet tenkinti.
Vilniuje praėjusią savaitę įvyko civilinės saugos pratybos dėl galimos branduolinės avarijos Astravo AE.
Sostinės savivaldybė skelbia, kad pratybų metu buvo išbandyta gyventojų registravimo programėlė, skirta operatyviam vilniečių registravimui ekstremalių situacijų metu. Be kitų priemonių, simuliuotas laikinas gyventojų, šiuo atveju – moksleivių, perkėlimas.
Baltarusijoje veikianti Astravo AE pastatyta vos kelių dešimčių kilometrų atstumu nuo Vilniaus. Lietuva yra aktyviausia jėgainės kritikė, priekaištaujanti Minskui dėl saugumo standartų nepaisymo šiame branduoliniame objekte. Baltarusija kritiką atmeta.