Trečiadienį pataisų paketui pritarė Ministrų kabinetas, toliau jis bus teikiamas Seimui, jis ir priims galutinį sprendimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad pakeitimai leis neįgaliųjų situaciją vertinti ne tik pagal medicininius kriterijus, paslaugos bus teikiamos vieno langelio principu, bus siekiama, kad negalią turintys žmonės gautų visą informaciją apie galimas paslaugas.
„Siekis yra, kad žmonės, kurie turi negalią, vertinant neįgalumo lygį būtų vertinami ne tik medicininiai kriterijai, kaip yra dabar, bet labiausiai susitelkta į tai, kokios kliūtys yra tų žmonių aplinkoje, kad jų dalyvumo lygis galėtų būti didesnis“, – per spaudos konferenciją trečiadienį Vyriausybėje sakė M.Navickienė.
Keisis negalios nustatymas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia, kad galiojantis negalios vertinimo modelis neužtikrina žmonių su negalia individualių poreikių patenkinimo.
Šiuo metu negalios vertinimas grindžiamas medicininiais kriterijais (jie sudaro apie 90 proc.) ir tik maža apimtimi vertinami asmens gebėjimai, neatsižvelgiama į neigiamus aplinkos veiksnius, kurie paprastai ir neleidžia žmonėms su negalia įsitraukti į visuomenę.
Vyriausybė pritarė, kad negalios vertinimo modelis būtų grindžiamas asmens gebėjimų vertinimu. Pirminiame variante bus siekiama medicininių kriterijų įtaką mažinti iki 60 proc., o palaipsniui pereiti prie 50 proc. ir 40 procentų.
Taip pat pritarta, kad ir darbingo amžiaus, ir pensinio amžiaus žmonėms būtų nustatomas dalyvumo lygis. Jiems būtų leidžiama rinktis, kurią išmoką nori gauti po negalios vertinimo.
Šiuo metu neįgaliųjų skurdas siekia 32 proc.
Anot SADM pranešimo, teisingesnės išmokos turės teigiamos įtakos skurdo rizikos lygiui mažėti. Šiuo metu neįgaliųjų skurdas siekia 32 proc. ir yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, o pensinio amžiaus asmenų siekia 29 procentus.
Pasak ministerijos, dabar nustatytas darbingumo lygis siejamas su asmens darbiniu užimtumu ar asmens galimybėmis dirbti, tačiau visiškai nevertinami aplinkos veiksniai, galimybės gyventi savarankiškai, dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis.
Taip pat, jei vertinama pensinio amžiaus asmens negalia, jam nustatomas vienas iš specialiųjų poreikių lygių. Nors specialiųjų poreikių lygis suprantamas kaip asmens savarankiškumo netekimo mastas, tačiau jis nėra vertinamas procentine išraiška kaip darbingumo lygis, o pats asmuo neturi teisės rinktis, kurią išmoką norėtų gauti – netekto darbingumo pensiją ar senatvės pensiją.
Rūpinsis viena institucija
Vyriausybė siūlo pertvarkyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą bei Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis – vietoj jų įsteigti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą.
Agentūra formuotų ir įgyvendintų žmonių su negalia socialinės įtraukties politiką bei užtikrintų „vieno langelio“ principą žmogui kreipiantis dėl negalios vertinimo ar pagalbos, paslaugų gavimo.
Ji taip pat priimtų sprendimą dėl asmens aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis. Pasak SADM, taip mažės administracinė našta besikreipiančiajam, nes nereikės pateikti papildomų dokumentų ar siuntimų dėl poreikio nustatymo, bus rečiau kreipiamasi į šeimos gydytojus.
„Reforma siekiama, kad visos paslaugos žmogui būtų teikiamos vieno langelio principu, nuo tada, kai jis ateina į naujai suformuojamą agentūrą, tas žmogus iš karto taptų matomas visoms institucijoms ir pagal tai būtų derinamos paslaugos“, – kalbėjo ministrė.
Pasak jos, siekiama, kad žmogus galėtų būti kuo labiau savarankiškas, dalyvauti švietimo sistemoje, darbo rinkoje, būtų mažiau priklausomas nuo išmokų ir turėtų galimybę įsilieti į darbo rinką.
Ministerija teigia, kad šiuo metu egzistuoja kelios žmonių su negalia socialinės integracijos politikos priemones koordinuojančios ir įgyvendinančios institucijos. Visos jos orientuotos į asmenų su negalia dalyvumo pokyčius, tačiau nė viena neturi visos reikiamos informacijos apie žmogų su negalia.
SADM teigimu, institucijų gausa klaidina ir apsunkina žmones, ieškančius informacijos ar pagalbos, neretai žmonės dėl įstaigų gausos ir nežinojimo, kur kreiptis dėl jiems priklausančios pagalbos ar reikiamų paslaugų, apskritai net nesikreipia.
Paslaugomis pasinaudoja tik apie trečdalis
SADM pranešime teigiama, kad šiuo metu tik apie trečdalis (34 proc.) žmonių su negalia naudojasi socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti: būsto pritaikymu, asmenine pagalba, socialinės reabilitacijos paslaugomis bendruomenėje ir pan.
Pasak ministerijos, siūloma, kad nustačius negalią asmeniui būtų paskiriamas atvejo vadybininkas, kuris su žmogumi ir jo artimaisiais sudarytų atvejo vadybos planą, pagal kurį asmeniui turėtų būti organizuojama kompleksinė pagalba ir paslaugos.
Taip būtų teikiama kompleksinė pagalba, kuri ne tik padėtų išspręsti žmogaus su negalia savarankiškumo problemas, bet ir sudarytų sąlygas jiems patiems siekti pokyčių.
Tikimasi, kad pakeistas negalios nustatymo modelis, atvejo vadybos taikymas kasmet padės paslaugas gauti mažiausiai 65 tūkst. žmonių su negalia.
Ministerija taip pat nurodo, kad šiuo metu teisės aktuose nėra reglamentuoti žmonėms su negalia prieinami bendravimo būdai, išskyrus lietuvių gestų kalbą. Įstatyme reglamentuotas tik informacijos pritaikymas žmonėms su negalia, o ne bendras informacijos prieinamumo principas, todėl dalies žmonių informacijos poreikiai lieka nepatenkinti.
„Tiek skaitmeninė, tiek įprasto formato informacija daliai žmonių yra neprieinama, nepritaikyta skirtingą negalios pobūdį turinčių asmenų poreikiams. Viešosios informacijos asmenims su negalia prieinamumas elektroninėje erdvėje tesiekia 3,4 procento“, – teigiama ministerijos pranešime.
SADM duomenimis, 65 proc. žmonių su negalia dėl aplinkos neprieinamumo patiria sunkumų savarankiškai gyvendami, naudodamiesi viešosiomis paslaugomis ir įsigydami prekes ar paslaugas.
21 proc. žmonių su negalia, tai yra per 35 tūkst. žmonių, reikalingas informacijos pritaikymas.
Pasak SADM, informacijos prieinamumas gali būti aktualus net daugiau nei 420 tūkst. gyventojų, nes informacija prieinama forma teikia naudą ne tik asmenims su negalia, bet ir senyvo amžiaus žmonėms, laikinas traumas patyrusiems ar funkcinius sutrikimus turintiems asmenims, tautinių mažumų atstovams ir kt.
Ministerija tikisi, kad pradėjus įgyvendinti naujoves socialinės įtraukties priemonėmis per artimiausius aštuonerius metus pradės naudotis apie 42 proc. žmonių su negalia.
Paprasčiau gauti tikslines kompensacijas
Vyriausybė taip pat pritarė naujai lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensacijai. Žmonės galės pasirinkti vieną iš kompensacijų: lengvojo automobilio išlaidų kompensaciją (kartą per šešerius metus 2944 eurus) arba lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją (kartą per šešerius metus iki 5888 eurų).
Įtvirtinama ir galimybė gauti šią kompensaciją, kai automobilis įsigyjamas lizingu. Be to, žmonėms su negalia nereikės pateikti papildomų dokumentų, susijusių su automobilio vertinimu.
Pasibaigus tikslinės kompensacijos skyrimo terminui ir konkrečiam žmogui pakartotinai nustačius poreikį tikslinei kompensacijai, siūloma sudaryti sąlygas tikslines kompensacijas gauti be atskiro prašymo.
Pasak ministerijos, pokyčiais siekiama, kad 2025 metais 38 proc., o 2030 metais 42 proc. asmenų su negalia pasinaudotų socialinės įtraukties priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti.
Taip pat norima, kad dirbančių darbingo amžiaus žmonių su negalia dalis 2025 metais sudarytų 39 proc., o 2030 metais – 47 proc., pernai šis rodiklis siekė 29 procentus.
„Seimui pritarus mūsų siūlomiems pokyčiams, naujovės palies daugiau kaip 220 tūkst. žmonių su negalia kasdienį ir visuomeninį gyvenimą, padės užtikrinti jų savarankiškumą visose gyvenimo srityse, palengvins integraciją į darbo rinką“, – reziumavo M.Navickienė.
