Aštuonių Europos valstybių prezidentai reiškia paramą Ukrainos narystei ES

Maskvos norą derėtis su Kijevu reiktų vertinti kaip bandymą laimėti laiko, Vakarų šalys į derybas žiūri atsargiai, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Ko gero, reiktų vertinti jas kaip tam tikrą bandymą laimėti laiko, patikrinti, koks skausmo limitas sukurtas Ukrainai – galbūt jie vis dėlto net ir visai sėkmingai sugebėdami atmušti tas atakas, galbūt ketintų pasiduoti“, – pirmadienį LRT sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Vyriausybės/Laima Penek nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Tačiau mes matome, kad ukrainiečių valia kovoti yra didžiulė, pasipriešinimui jėgų jie tikrai turi, tai į šitas derybas, tiesą sakant, ir Vakarų kolegos žiūri gan atsargiai“, – pridūrė jis.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu „Info TV“ anksčiau pirmadienį teigė manantis, kad Kijevo ir Maskvos derybos yra žingsnis į priekį, tačiau didelių vilčių į tai jis nededantis.

Maskvos ir Kijevo delegacijos pirmadienį susitiko derybų prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos, šalia Pripetės upės.  

Rusijos delegaciją sudaro Užsienio reikalų ir Gynybos ministerijų, prezidento administracijos ir kitų žinybų atstovai. Delegacijai vadovauja Vladimiro Putino patarėjas Vladimiras Medinskis.    

Ukrainos prezidentūros spaudos tarnyba informavo, kad Kijevo delegaciją sudaro valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ („Sluha narodu“) frakcijos parlamente lyderis Davydas Arachamija, gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, užsienio reikalų viceministras Mykola Točyckis, prezidentūros patarėjas Mychailo Podoliakas, Ukrainos delegacijos Trišalėje kontaktinėje grupėje vadovo pavaduotojas Andrijus Kostinas, Aukščiausiosios Rados narys Rustemas Umerovas.

Kijevas derybose su Maskva reikalauja ugnies nutraukimo ir Rusijos pajėgų atitraukimo iš Ukrainos teritorijos. 

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda drauge su aštuoniais Europos Sąjungos (ES) valstybių prezidentais išreiškė palaikymą ES šalies kandidatės statuso suteikimui Ukrainai.

Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovakijos, Bulgarijos ir Slovakijos prezidentai atviru laišku kreipėsi į ES valstybių vadovus, ragindami juos palaikyti Ukrainos ES narystės prašymą, kuo skubiau suteikti šaliai ES kandidatės statusą ir pradėti derybų procesą.

„Mes, Europos Sąjungos valstybių narių – Bulgarijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovakijos Respublikos ir Slovėnijos Respublikos – Prezidentai, esame tvirtai įsitikinę, kad Ukraina nusipelno, jog jai būtų skubiai pasiūlyta stojimo į Europos Sąjungą perspektyva.

Todėl raginame Europos Sąjungos valstybes nares sutelkti didžiausią politinę paramą Ukrainai ir sudaryti sąlygas Europos Sąjungos institucijoms imtis veiksmų, kad Ukrainai nedelsiant būtų suteiktas Europos Sąjungos šalies kandidatės statusas ir pradėtas derybų procesas.

Šiuo kritiškai svarbiu metu dar kartą reiškiame visišką solidarumą su Ukraina ir jos žmonėmis“, – rašoma atvirame Prezidentų laiške.

„Jūs suaukojote beveik 8 milijonus eurų!

Taip pat gavome nemažai paramos sausais daviniais, medikamentais, pristatėte dronus, racijas ir kitą įrangą.

Ačiū Jums už Jūsų paramą ir pasitikėjimą“, – skelbia organizacija „Blye/Yellow“, renkanti paramą Ukrainai.

Organizacija taip pat skelbia, kokia pagal artimiausiu metu pasieks Ukrainą:

• 6 kariniams tikslams perdarytos mašinos jau netrukus pajudės link Ukrainos.
• Užsakyti dideli kiekiai šarvinių liemenių, šalmų, termovizorių, uniformų ir batų, tikimės, kad tai greitu metu pasieks Ukrainą.
• Deramasi dėl kitų reikalingų dalykų su įmonėmis tiek Lietuvoje tiek Europoje. Visi pajungti vienam tikslui ir stengiasi kuo greičiau įvykdyti užsakymus ir pristatyti prekes.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Europos Sąjungos kolegas ragina kuo skubiau teikti paramą Ukrainai, į kurios teritoriją veržiasi Rusijos pajėgos.

„Mes privalome tuoj pat, šiandien, suteikti Ukrainai viską, kas įmanoma, ir net neįmanoma. Vėliau bus jau per vėlu“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas A.Anušauskas.

Jis pirmadienį dalyvavo ES gynybos ministrų nuotoliniame susitikime.

„Aš beveik kasdien bendrauju su Ukrainos gynybos ministru, jis nuolat prašo tarptautinės paramos, o mes visi žinome, ko dabar Ukrainai reikia labiausiai. Lietuva jau siunčia į Ukrainą viską, ką gali“, – teigė ministras.

A.Anušauskas pasveikino sprendimą Ukrainai skirti Europos Taikos instrumento lėšas bei padėkojo Lenkijos gynybos ministrui Mariuszui Blaszczakui už Lenkijos atliekamą logistikos centro vaidmenį perduodant paramą Ukrainai.

„Ukraina kovos ir išliks. ES kartu su NATO turi pradėti planuoti kaip atkurti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Šiuo metu Ukraina moka krauju už mūsų laisvę ir vertybes“, – sakė ministras.

ES praėjusios savaitės pabaigoje sutarė skirti 500 mln. eurų prieš Rusijos invaziją kariaujančiai Ukrainai. Didžioji sumos dalis – 450 mln. eurų – skirta ginkluotei įsigyti.

Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.

Rusijos sausumos pajėgos veržiasi į Ukrainą iš šiaurės – per Baltarusiją, taip pat rytų ir pietų, bet sulaukia įnirtingo ukrainiečių pajėgų pasipriešinimo.

Vakarai į tai atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai.

Susisiekimo bei ekonomikos ir inovacijų ministrai Marius Skuodis ir Aušrinė Armonaitė prašo didžiųjų pasaulio technologijų kompanijų „Google“ bei „Apple“ pašalinti pavėžėjimo platformos „YandexGo“ aplikaciją vartotojams Lietuvoje.

„Šios pavėžėjimo paslaugų programėlės, keliančios grėsmę nacionaliniam saugumui, veikla Lietuvoje turi būti sustabdyta“, – pranešime sakė M.Skuodis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Oficialus „Yandex. Taxi“ prisistatymas

Kibernetinio saugumo centro atlikta programėlės analizė parodė, kad ji reikalauja prieigos prie daugelio jautrių vartotojų duomenų ir leidimo naudotis įrenginio funkcijomis. Šie duomenys saugomi organizacijos serveriuose, kurios būstinė yra Rusijoje.

Žvalgybos institucijų parengtas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas rodo, kad Rusijos tarnybos turi teisinius įgaliojimus ir techninių galimybių įgyti prieigą prie Rusijos ir užsienio valstybių piliečių, naudojančių rusiškas elektroninio komunikavimo platformas, duomenų.

Vertinime taip pat nurodyta, jog grėsmė, kad asmeniniai duomenys nutekinami Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms, kyla visiems Lietuvos piliečiams, besinaudojantiems rusiškais socialiniais tinklais ir elektroninio pašto paslaugomis, pavyzdžiui, „odnoklasniki“, mail.ru, „yandex“ ir panašiai.

„Yandex Taxi“ – didžiausia Rusijos keleivių vežimo paslaugų užsakymo internetu sistema, Lietuvoje aktyviai pradėta platinti nuo 2018 metų liepos. Vežimo paslaugas suteikia vežėjai, kurie užsiregistruoja platformoje, tad pačiai platformai nėra reikalinga licencija užsiimti keleivių pervežimu.

Lietuva priims iki 2 tūkst. Moldovoje esančių karo pabėgėlių iš Ukrainos, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ji pirmadienį Varšuvoje su Lenkijos, Latvijos, Estijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos ir Moldovos kolegomis aptarė padėtį pasienyje ir kiekvienos šalies patirtį priimant pabėgėlius iš Ukrainos.

„Informavau Moldovos kolegas, kad esame pasirengę priimti iki 2 tūkst. pabėgėlių, jau patekusių į Moldovą, ir juos atsivežti į Lietuvą“, – feisbuke rašė A.Bilotaitė.

Vyriausybė Moldovai pirmadienį taip pat skyrė 750 tūkst. eurų finansinės paramos priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius.

Ministrės pateiktais duomenimis, į Lenkiją jau atvyko daugiau kaip 281 tūkst. pabėgėlių, Moldovą – 74 tūkst., Vengriją – 85 tūkst.

Lietuvoje užregistruoti 123 nuo penktadienio atvykę ukrainiečiai.

Anksčiau skelbta, kad Lietuva kol kas pasiruošusi priimti 10 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, tačiau jų gali būti ir daugiau.

Susisiekimo bei ekonomikos ir inovacijų ministrai Marius Skuodis ir Aušrinė Armonaitė prašo didžiųjų pasaulio technologijų kompanijų „Google“ bei „Apple“ pašalinti pavėžėjimo platformos „YandexGo“ aplikaciją vartotojams Lietuvoje.

„Šios pavėžėjimo paslaugų programėlės, keliančios grėsmę nacionaliniam saugumui, veikla Lietuvoje turi būti sustabdyta“, – pranešime sakė M.Skuodis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Oficialus „Yandex. Taxi“ prisistatymas

Kibernetinio saugumo centro atlikta programėlės analizė parodė, kad ji reikalauja prieigos prie daugelio jautrių vartotojų duomenų ir leidimo naudotis įrenginio funkcijomis. Šie duomenys saugomi organizacijos serveriuose, kurios būstinė yra Rusijoje.

Žvalgybos institucijų parengtas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas rodo, kad Rusijos tarnybos turi teisinius įgaliojimus ir techninių galimybių įgyti prieigą prie Rusijos ir užsienio valstybių piliečių, naudojančių rusiškas elektroninio komunikavimo platformas, duomenų.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) dėl karo kurstymo pirmadienį sustabdė dar dviejų televizijų rusų kalba retransliavimą Lietuvoje.

Pasak LRTK, priimtas sprendimas penkeriems metams stabdyti „MIR24“ ir „RBK-TV“ priėmimą Lietuvoje.

Komisijos teigimu, sprendimas priimtas „dėl grubių tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų pažeidimų, grėsmę nacionaliniam saugumui keliančios skleidžiamos informacijos, karo ir tautinės neapykantos kurstymo, tendencingos dezinformacijos skleidimo“.

LRTK praėjusią savaitę jau sustabdė televizijos programų „Planeta RTR“, „Rossija 24“, „NTV Mir“ ir „Belarus 24“ retransliacijas penkeriems metams, o „Pirmais Baltijas Kanals Lietuva“ („PBK“) ir „TVCi“ – trejiems metams.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Kijevo ir Maskvos pirmadienio derybos yra žingsnis į priekį, tačiau didelių vilčių į tai jis nededantis.

„Kaip tam tikras deeskalacijos mėginimas, tai yra žingsnis į priekį. Kol kas didelių vilčių aš nededu“, – pirmadienį „Info TV“ sakė šalies vadovas.

Tačiau, anot prezidento, derybos gali parodyti, kokios šiuo metu yra šalių lyginamosios pozicijos.

„Nors, kita vertus, iš tų derybų galbūt galėsime spręsti, kokios yra lyginamosios pozicijos šiuo metu tiek pačios Rusijos, tiek Ukrainos. Aš manau, kad Ukraina pasisėmė stiprybės iš to, kad jai pavyksta atlaikyti nuožmias priešo atakas. Rusija – atvirkščiai: turbūt įsivaizdavo pakankamai lengvą pasivaikščiojimą čia, Ukrainos žemėje, bet dabar mato, kad taip akivaizdžiai nėra“, – kalbėjo G.Nausėda.

„Tikiu, kad Rusija jau nebesijaučia taip gerai, kaip jautėsi pirmosiomis konflikto valandomis“, – pridūrė jis.

„Kautra“ Ukrainai dovanoja dešimt autobusų, jie veš humanitarinę pagalbą, apie savo iniciatyvas remiant šalį, prieš kurią Rusija pradėjo karą, skelbia ir kitos įmonės, organizacijos.

„Dovanojame dešimt autobusų. Jie ne pirmos jaunystės, savaime suprantama, jie važiuoja ten į savo, turbūt, trumpalaikį, ne ilgalaikį tikslą. Jie įvažiuos į vidų Ukrainos – organizuojame tai kartu su viešąja įstaiga „Ukrainos namai“, bus žmonės, kurie vairuos“, – BNS sakė „Kautros“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Parama organizuojama kartu su viešąja įstaiga „Ukrainos namai“, iš kauniečių surinktą humanitarinę pagalbą perdavė Raudonasis kryžius, ketinama įdėti ir medicinos priemonių siuntą. Savo ruožtu gyvūnų prieglauda „Nuaras“ dovanoja maisto ukrainiečių augintiniams.

„Kad autobusai nevažiuotų tušti, organizuojame logistiką Lietuvoje, kad parama, kuri buvo surinkta Lietuvoje, būtų nuvežta kartu su tais autobusais. Tikimės, rytoj tie autobusai išvažiuos“, – sakė jis.

Anot jo, prie Lenkijos-Ukrainos sienos autobusų konvojų pasitiks ukrainiečiai.

Dalis Lietuvos transporto ir logistikos įmones vienijančių asociacijų sako, jog įsigaliojus naujoms Europos Sąjungos bei kitų pasaulio šalių sankcijoms Maskvai, tikėtina, kad Lietuvos vežėjams teks trauktis iš Rusijos ir Baltarusijos rinkų. Kiti šio verslo atstovai tikina dar nežinantys, kaip reikės elgtis.  

Pasak Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidento Romo Austinsko, vykstant karinei invazijai į Ukrainą vežėjai, dirbantys Rusijoje ir Baltarusijoje bei kitose Rytų šalyse, turės jau artimiausiu metu persiorientuoti į kitas rinkas.

„Su Rusija dirbantys vežėjai jau pačiomis artimiausiomis dienomis turės persiorientuoti į kitas rinkas, kadangi atjungus Rusijos bankus nuo SWIFT sistemos ir šiai šaliai bei jos verslui taikant kitas Europos sankcijas, visiškai neaišku, kaip bus vykdomi mokėjimai už paslaugas“, – BNS sakė „Linavos“ prezidentas.

Lietuvos ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ prezidentas Edmundas Daukantas tvirtino iš įmonių gaunantis prašymų paaiškinti, kaip reikėtų elgtis įsigaliojus naujosioms sankcijoms.

„Esu pakviestas į vienos įmonės valdybos posėdį, kur esu paprašytas pakonsultuoti, kaip reikėtų elgtis įsigaliojus naujosioms sankcijoms. Tačiau kol kas jiems atsakymų neturiu. (...) Taip pat jau kontaktavau su dviem bendrovėmis, kurių vadovai vis dar mato perspektyvų dirbti Rusijoje, tačiau jų pačių darbuotojai atsisako tai daryti“, – sakė E.Daukantas. 

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas taip pat teigė nežinantis, kaip toliau vystysis situacija su vežėjų klientais Rytuose, tačiau, anot jo, tai ir nėra šios dienos prioritetas.

Kauno miesto savivaldybė informuoja, kad dėl pagalbos Ukrainai įvyks antradienį neeilinis Kauno tarybos posėdis. Tarp svarbiausių klausimų – greitosios pagalbos automobilių perdavimas Ukrainai, partnerystės ryšių nutraukimas su dviem Rusijos miestais bei pagalbos priemonės ir lengvatos į Kauną atvykstantiems karo pabėgėliams.

Parengtas sprendimas atsisakyti partnerystės sutarčių, kurios buvo sudarytos 1999 ir 2007 metais su Sankt Peterburgu bei Kaliningradu.

„Tarybos narių lauks svarbūs klausimai – biudžeto perskirstymas ir lėšų užtikrinimas, kad Kaune apsistosiančios pabėgėlių šeimos ir pavieniai žmonės čia gautų pilnavertišką prieglobstį. Tuo pačiu bus padėtas taškas dėl partnerysčių su dviem Rusijos miestais.

Ukrainiečiai atvyksta vos su keliais daiktais, tad miesto pareiga pasirūpinti, kad pirmiausia vaikai galėtų nemokamai lankyti darželius, mokyklose gautų maitinimą, o nuo karo kenčiantys broliškos tautos gyventojai Kaune nesijaustų tik svečiais.

Tam reikalinga užtikrinti socialines, psichologines paslaugas, suteikti maitinimą, nemokamas keliones viešuoju transportu. Toliau pagal realius poreikius eisime prie kitų sprendimų“, – pranešime cituojamas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kaunas pasirengęs artimiausiu metu perleisti ir kelis greitosios medicinos pagalbos automobilius su tvarsčiais, kitais medikamentais bei papildoma įranga, skirta gelbėti nukentėjusiuosius.

Tarybos nariams teliks paskutinis formalumas – pritarti tokiam perdavimui. Transporto priemonės jau paruoštos kelionei ir bus perduotos karinę agresiją patiriančios Ukrainos tarnyboms.

Neeiliniame tarybos posėdyje taip pat numatyta patvirtinti miesto biudžeto korekcijas, įterpiant papildomą eilutę, kurios lėšomis bus įsigyjamos būtiniausios priemonės rūpinantis pabėgėlių gerove.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikų grupė atsiliepė į Sveikatos apsaugos ministerijos kvietimą registruotis savanoriškai pagalbai Ukrainoje – padėti ten dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams.

Kelios dešimtys Santaros klinikų medikų yra pasirengę savanoriauti Ukrainoje.

VUL SK Širdies chirurgas dr. Aleksejus Zorinas iškart vardija tris priežastis, dėl ko jis net nedvejodamas panoro prisijungti prie medikų komandos: „Neapibūdinama gėda už šalį, kurioje esu gimęs ir iki 2 metukų gyvenęs. Iš šios šalies dabar yra tiesiog pagrobta ateitis.

Antroji priežastis – sukrečiantys bičiulės gydytojos pasakojimai, su kuria nuolat susirašinėju, tiesiog neleidžia būti abejingu. Neabejingumas politine ir žmogiškąja prasme – mes nebegalime NIEKO nedaryti!“

Gydytoja anesteziologė reanimatologė Smiltė Kolevinskaitė registruojasi į medikų savanorių būrį dėl to, kad pasikliauja savo sąžine: „Esu anesteziologė reanimatologė. Ši profesija yra tiesiogiai susijusi su gyvybės gelbėjimu. Tokios pagalbos dabar ten reikia, esu pasirengusi padėti.“

Infekcinių ligų centro kovidinio skyriaus slaugytoja Snieguolė Statauskienė sako suprantanti, kad ukrainiečiai kovoja ne tik už save, bet ir už mus. Artimų bičiulių Kijeve turinti Snieguolė virpančiu balsu pasakoja apie paskutinį pokalbį su rūsyje besislepiančiais ir dėl to sunkiai telefoniniu ryšiu pasiekiamais draugais.

Paskutiniai jų žodžiai „labai tave mylim, bet galim nebepasimatyt“ sukrečia ir ji siekia padėti tuo, kuo gali: „Tai yra mano pagalba – širdimi ir rankomis. Esu širdimi su Ukrainos tauta, jų skausmas – ir mano skausmas. Buvau pirma ir kai prasidėjo pandemija, ir dabar esu ten, kur reikalinga mano pagalba.“

Medikų savanorių, kurie esant poreikiui galėtų vykti į vakarų Ukrainą padėti ten dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams, misijos terminus, logistiką koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Anot SAM, preliminari šios misijos trukmė 10–14 dienų. 

Su Baltarusijos ir Rusijos miestais bendradarbiavimą nutraukė ar ketina nutraukti 32 iš 60-ies savivaldybių, pirmadienį pranešė Savivaldybių asociacija.

Jos teigimu, tai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus miestų, Kazlų Rūdos, Neringos, Marijampolės, Druskininkų savivaldybės.

Taip pat – Akmenės, Anykščių, Ignalinos, Jonavos, Kėdainių, Radviliškio, Šilalės, Šilutės, Švenčionių, Ukmergės, Šalčininkų, Trakų, Kaišiadorių, Lazdijų, Kretingos, Rokiškio, Raseinių, Varėnos, Molėtų, Jurbarko, Šakių, Tauragės, Panevėžio rajonų savivaldybės.

Savivaldybių asociacijos vadovas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius sako, kad tą artimiausiu metu padarys ir kitos savivaldybės.

Ukmergės rajono, Telšių rajono, Širvintų rajono, Šiaulių miesto ir Švenčionių rajono savivaldybės planuoja nutraukti bendradarbiavimo sutartis su Ukrainą užpuolusiomis Rusija ir Baltarusija.

Savivaldybės parengė tai numatančius sprendimų projektus.

Telšių rajonas ketina nutraukti bendradarbiavimo sutartis su Baltarusijos Oršos miestu, Rusijos Černiachovsko ir Petrozavodsko miestais, Širvintų rajonas nebenori bendradarbiauti su Baltarusijos Postavų rajonu.

TASS nuotr./Rusijos ir Baltarusijos vėliavos

Švenčionių rajonas atsisako ryšių su Rusijos Solnečnogorsko municipaliniu rajonu, Baltarusijos Astravo, Gluboko ir Postavų rajonais, Šiaulių miestas – su Rusijos Kaliningrado srities miestais ir Baltarusijos Baranovičių miestu.

Ukmergės rajonas planuoja nutraukti sutartis su Baltarusijos Žodino miestu, Svisloč rajonu ir Ašmenos rajonu, taip pat – Pionersko miesto apygarda Kaliningrade.

Savivaldybės smerkia prieš Ukrainą vykdomus Rusijos ir Baltarusijos karo veiksmus, kurie pažeidžia tarptautinės teisės normas bei tarptautines sutartis.

Vilniaus miesto savivaldybė pirks reikmenis 3 tūkst. ukrainiečių apgyvendinimui, įmonės kviečiamos dalyvauti rinkos konsultacijoje ir teikti siūlymus.

Savivaldybė pirmadienį pranešė, kad įrenginėjant pabėgėliams skirtą gyvenamąjį plotą, skelbiama rinkos konsultacija dėl karo zoną palikusiems žmonėms būtinų prekių pirkimo.

Įmonės kviečiamos teikti siūlymus, kokį kiekį, per kokį laikotarpį ir už kokią kainą galėtų pristatyti reikiamas prekes po pirkimo sutarties pasirašymo.

„Esame išvien su Ukraina. Intensyviai ruošiamės dėl karo su Rusija Ukrainą palikusių taikių gyventojų – moterų ir vaikų – atvykimui. Jaučiame ne tik gyventojų, bet ir įmonių norą įsitraukti į pagalbos procesą, tegu būna išgirstas ir šis prašymas – šiuo metu mums labai reikia norinčių ir galinčių pasirūpinti pirmam įsikūrimui reikiamomis priemonėmis“, – pranešime sakė savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė.

Pasak pranešimo, planuojama įsigyti rankšluosčių, antklodžių, lovų, čiužinių, pagalvių, higienos reikmenų, vienkartinių indų, valymo reikmenų ir kt. reikmenų 3 tūkst. asmenų apgyvendinimui.

Norinčiųjų dalyvauti pirkime savivaldybė prašo pateikti savo siūlymus iki kovo 2 dienos 14 val. per centrinę viešųjų pirkimų sistemą.

Kaune reaguojant į Rusijos invaziją prieš Ukrainą atšaukti kovo 20 dieną planuoti „Laimės dienos“ renginiai.

„Sunku šnekėti apie laimę, kai mūsų artimi bičiuliai išgyvena tamsiausias šalies istorijos akimirkas. Visa širdimi esame su Ukraina ir norime ne tik mintimis, tačiau ir darbais prisidėti prie paramos jai“, – pirmadienį paskelbtame „Kaunas 2022“ pranešime cituojama iniciatyvos „Laimės diena“ organizatorė Irutė Tumaitė.

„Atšaukdami Laimės dienos renginius, visas jėgas skiriame kitoms iniciatyvoms, kurios telkia pagalbą ir paramą, nukentėjusiesiems nuo karo“, – teigė ji.

Pasak organizatorės, planuotos „Laimės dienos“ idėja – laimė būti kartu. „Tad tiesdami ranką mūsų broliams ir sesėms Ukrainoje, norime parodyti – esame kartu su jumis“, – sakė I.Tumaitė.

„Kaunas 2022“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas Mindaugas Reinikis teigia, kad kovo 17 dieną „Kaunas 2022“ prisijungs prie tarptautinio masto paramos akcijos, skirtos Ukrainai. 

„Šiuo metu dėliojami pagrindiniai organizaciniai aspektai, tad kol kas visiškai tikslios informacijos pateikti negalime, tačiau galiu atskleisti, kad ši paramos iniciatyva bus plataus masto ir sieks apjungti partnerius ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje Europoje“, – teigė M.Reinikis.

Ukrainai reikia kuo skubiau suteikti Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statusą, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Aš manau, dabar gyvybiškai svarbu kuo greičiau Ukrainai suteikti šalies kandidatės statusą. Mes turime Ukrainai atverti greitą kelią tapti Europos Sąjungos šalimi kandidate ir nare artimiausioje įmanomoje ateityje“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Rygoje sakė susitikime su Baltijos ir Švedijos šalių parlamentų vadovais dalyvaujanti V.Čmilytė-Nielsen.

„Dabar ne laikas ilgiems svarstymams, ne laikas abejonėms, tai (Ukrainos narystės ES perspektyva) yra vienas pagrindinių dalykų, į kurį turėtume sutelkti dėmesį“, – pažymėjo Lietuvos parlamento vadovė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino ES nedelsiant suteikti jo šaliai narystę Bendrijoje, Rusijai penktą dieną atakuojant šalį.

„Mes kreipiamės į Europos Sąjungą dėl skubaus Ukrainos priėmimo pagal naują specialią procedūrą“, – naujame vaizdo kreipimesi sakė Ukrainos lyderis.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen pirmadienį Rygoje su Baltijos šalių ir Švedijos parlamentų vadovais aptarė galimą pagalbą Ukrainai.

Kiek anksčiau prezidentas Gitanas Nausėda paragino ES Ukrainai suteikti kandidatės statusą.

Tuo metu Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen sekmadienį pareiškė, kad „Ukraina yra viena iš mūsų ir mes norime jos Europos Sąjungoje“.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjungos (LŠMPS) inicijuota istorijos pamoka apie Ukrainą tiesiogiai ar vėliau pirmadienį peržiūrėta 30 tūkst. kartų.

„Šiuo metu yra 29 tūkst. peržiūrėta, ir dar didėja“, – BNS sakė LŠMPS vadovas Egidijus Milešinas.

Pamoką, transliuotą per „Youtube“ ir „Facebook“ platformas, skaitęs istorijos mokytojas, E.Milešino pavaduotojas Audrius Jurgelevičius teigė siekęs paneigti pagrindinius mitus apie Ukrainos ir ukrainiečių istoriją.

„Svarbiausi mitai: kad rusai ir ukrainiečiai yra viena tauta ir kažkokių piktų žmonių, aplinkybių jie buvo istorijoje išskirti, o dabar reikia susivienyti vienoje valstybėje – kad tai nėra tauta, tai dvi skirtingos tautos, kilmė ta pati“, – kalbėjo A.Jurgelevičius.

Asmeninio archyvo nuotr./Audrius Jurgelevičius

Anot jo, kitas mitas – kad ukrainiečių valstybingumo tradicija yra labai trumpa.

„Ką Putinas kalbėjo interviu, ką kartojo jo istorikai – kad Ukrainos valstybę sukūrė Leninas po spalio perversmo, kad tai buvo „kvazivalstybė“, kurios jie neverti. Mes bandėme parodyti, kad ši valstybė atsirado jau pirmaisiais mūsų eros šimtmečiais“, – sakė istorikas.

Taip pat kalbėta apie Kremliaus skleidžiamą liniją dėl „šimtametės ukrainiečių ir baltarusių draugystės“, kurią, „Vakarai, nacionalistai bando sugriauti“.

„Bandėme parodyti, kad ukrainiečiai ir rusai gyveno kurį laiką vienoje valstybėje, bet tai nebuvo draugiški santykiai, tai buvo stipresniojo – Rusijos jėgos panaudojimas prieš silpnesnius ukrainiečius, tai yra „meilė iš prievartos“ – pasakojo A.Jurgelevičius.

Dažnai iš V. Putino girdimas terminas „nacionalistai“, pasak A.Jurgelevičiaus, gali būti net ne kaip įžeidimas ar priekaištas, o „kaip komplimentas“ – moksleiviams paaiškinti skirtumai tarp nacionalizmo, fašizmo, „banderininkų“.  

„Mokyklinės istorijos kurse šito nėra, viso to daugiau-mažiau mokosi tik tie, kurie mokosi istoriją, dabar, galbūt, net mažiau, nes anksčiau būdavo dėstoma SSRS istorija, kalbėta daugiau apie Kijevo Rusią. Tai buvo bandymas užpildyti spragą – apie tai, apie ką visi kalba, bet menkai žino (...). Pagalvojau, nemoku šaudyti, esu akiniuotas, bet žinios gali būti savotiškas ginklas“, – tvirtino jis.

Nors pamoka buvo skirta vyresniųjų klasių moksleiviams, ją bandė stebėti ir pradinukai, su papildomais savo mokytojų komentarais.

Tuo metu E.Milešinas sakė, kad mokyklos siuntė iš pamokos linkėjimus, palaikymą Ukrainai, jie kartu su palaikymo deklaracija perduodami Ukrainos mokytojams. Taip pat ketinama subtitruoti laidos įrašą anglų, rusų, lenkų ir ukrainiečių kalbomis.

„Tikslas buvo pasakyti ne tik tai, kad Putinas nusišneka, bet ir parodyti iš istorinės perspektyvos, kaip realiai tai buvo“, – sakė profesinės sąjungos vadovas.

Nuo karo bėgantiems ukrainiečiams sudarytos lengvesnės migracijos procedūros, siekiant suteikti jiems kuo palankesnes sąlygas greitai gauti būtinus dokumentus gyventi ir dirbti Lietuvoje.

„Mūsų pareiga – visokeriopai padėti Ukrainos žmonėms, bėgantiems nuo Rusijos sukelto karo jų šalyje. Sudarysime visas sąlygas, kad pabėgėliai iš Ukrainos be jokių teisinių kliūčių gautų dokumentus gyventi ir dirbti Lietuvoje ir kitas jiems būtinas paslaugas“, – sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. 

Jos įsakymu ukrainiečiams, neturintiems galiojančio kelionės dokumento, galės būti išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas, kol spręsis jų teisinės padėties klausimas.

Taip pat iš karo pabėgėlių nebus reikalaujama pateikti kelionės dokumentų, sveikatos draudimo ir kitų dokumentų, kurie suteikia teisę jiems atvykti ir būti Lietuvoje.

Be kita ko, Ukrainos piliečiai, besinaudojantys beviziu režimu, arba turintys galiojančią Šengeno vizą, taip pat Ukrainos piliečiai, gavę humanitariniais pagrindais išduotas nacionalines vizas arba leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turės teisę dirbti ir bus atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.

Pateikę prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo tikslu, bus atleidžiami nuo pareigos gauti Užimtumo tarnybos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams ir galės pradėti dirbti iš karto.

Teisę dirbti taip pat turės ir Ukrainos piliečiai, pateikę prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje.

Už prašymų išduoti nacionalinę vizą ar prašymų suteikti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą ir jų sprendimų priėmimą, valstybės rinkliava nebus imama.

Ministrės įsakymu pabėgėliams iš Ukrainos bus užtikrinama teisė gauti būtinąją medicinos pagalbą ir kitas būtinas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Ukrainiečiai sėkmingai kovoja mūšiuose, apie tai aktyviai informuoja pasaulį ir visuomenę. Tuo metu Rusija prarado iniciatyvą pulti. Vis dėlto Kremliaus režimas neatsitrauks, todėl karas greitai nesibaigs, prognozavo Saugumo, tarptautinių santykių ekspertas dr. Egidijus Papečkys.

Apie tai diskutuota specialioje 15min laidoje, kurią galite rasti čia.

Asmeninio albumo nuotr./Egidijus Papečkys

„Matome, kad įprastai apie 9-11 val. būdavo Rusijos gynybos ministerijos oficialūs pranešimai apie pasiektus rezultatus, dabar nėra dar jokio pranešimo. Mėginimas keisti taktiką nepateisino, bet galima manyti, kad yra traukiami pastiprinimai, nes Kremliaus režimas tiesiog atsitraukti negali“, – pasakojo E.Papečkys ir papildė, kad iniciatyvą atgauti Rusija bandys mėgindama rasti silpną vietą ukrainiečių gynyboje, ten sukoncentruoti pajėgas ir smogti.

Paklaustas, ar įmanoma Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui susitarti su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu dėl humanitarinio koridoriaus atvėrimo civiliams evakuoti, saugumo ekspertas siūlė netikėti Rusijos žodžiu.

„Tikėti Rusijos žodžiu nėra galimybės, puikiai žinom, kad vienas iš Rusijos tikslų nugalėti Ukrainą, paveikti jos visuomenę, sukeliant nepasitikėjimą prezidentu ir Ukraina kaip valstybe. Dar vakar Putinas sakė, kad Rusija nepuls Ukrainos. Reikia suprasti, kad Rusija yra nepatikima“, – akcentavo jis.

Rusijos prezidento Vladimiro Putinio ištraukta branduolinio ginklo korta yra blefas, bandymas sukelti paniką, mano Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karys Aurimas Navys. Šiuo metu matoma Kremliaus desperacija, o greitu metu, pasak jo, prognozuojamas ir režimo skilimas.

Apie tai diskutuota specialioje 15min laidoje, kurią galite rasti čia.

„Ne visi žmonės Kremliuje yra visiškai pamišę. Aš kalbu apie generalinio štabo karininkus, kurie supranta, kas vyksta, bet jiems ilgą laiką buvo plaunamos smegenys“, – papildė A.Navys.

Kalbėdamas apie branduolinio ginklo panaudojimą jis tikino, kad tai priklauso nuo kariškių. Tarp jų, kaip tikino, vis dar išlaikomas sveiko proto likutis.

Asmeninio archyvo nuotr./Aurimas Navys

„Tai (branduolinio ginklo panaudojimas – aut.past.) nuvestų į Trečiąjį pasaulinį karą, kuris niekam nėra naudingas“, – akcentavo A.Navys.

Paklaustas, ar Rusijos prezidentas vienas priima sprendimus, pašnekovas pabrėžė, kad sprendimai nėra tik jo vieno. Vis tik V.Putino režimą jis lygino su nacizmu, kur propaganda veikia ne tik generolus, bet ir visuomenę.

„Vyksta toks pats dalykas, dalis gyventojų palaiko, kas vyksta, palaiko grasinimą branduoliniu ginklu, nes jiems yra visiškai praplautos smegenys. Žmonės seka tokia autoriteto daroma įtaka ir prievarta. Bet yra kita pusė žmonių“, – pastebėjo jis.

Pasak jo, iki šiol pasaulis rodė ryžtingą atsaką, tačiau reikalingi tolesni veiksmai. Pavyzdžiui, paminėjo A.Navys, Europos Sąjunga paskelbė, kad Rusijos lėktuvai yra nepageidaujami, tačiau, kėlė klausimą jis, kodėl iki šiol įsileidžiame Rusijos laivus, turime veikiančias ambasadas?

„Žinome, kad ten dirba didžioji dalis žvalgybų pareigūnų, palikime kelis darbuotojus, visi kiti turėtų vykti namo“, – sakė Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karys.

Visais būdais turime parodyti paramą Ukrainai, akcentavo jis. Vieni iš galimų – Rusijos išmetimas iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos, susitarimas, kad Ukrainos oro erdvė būtų uždaryta: „Kad tai būtų neskraidymo zona, taip įvedant visiškai pilną paralyžių Rusijos oro pajėgoms, nes Rusijos oro pajėgos ir toliau apšaudo civilius gyventojus“.

Europos Sąjungai sekmadienį paskelbus naujų plačių sankcijų Rusijai dėl pastarosios įsiveržimo į Ukrainą, BNS kalbinti ekonomistai sako, jog per kelias savaites tai gali sukelti Rusijos finansų krachą, be to, jie pastebi, kad sankcijų poveikį lems ir tai, kokie Rusijos bankai bus atjungti nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT. 

Analitikai taip pat sako, kad sankcijų poveikis Lietuvos ekonomikai bus santykinai mažas, nors Lietuvai gali tekti didinti nuosavos elektros gamybą, o labiausiai šį poveikį gali pajusti transporto sektorius. 

Daugiau skaitykite čia: Ekonomistai: ES sankcijos lems Rusijos finansinį krachą, jų poveikis Lietuvai bus menkas

Migracijos departamentas prašo Lietuvos gyventojų neskubėti keisti asmens dokumentų arba šias paslaugas užsisakyti mažesniuose miestuose. Pasak Migracijos departamento vadovės Evelinos Gudzinskaitės, šiuo metu migracijos specialistų pajėgos sutelktos nuo karo bėgančių Ukrainos piliečių registracijai ir konsultavimui.

Migracijos departamento pranešime pažymima, kad pastaruoju metu labai padaugėjo skubos tvarka asmens dokumentus pasikeisti ar užsisakyti norinčių šalies gyventojų, ypatingai didžiuosiuose šalies miestuose, ir tai apsunkina operatyvią pagalbą ukrainiečiams. 

„Labai stengiamės suspėti ir teikti kuo kokybiškesnes paslaugas piliečiams, bet mūsų pajėgumai yra riboti. Šiuo metu tenka koncentruotis į darbą su ukrainiečiais, todėl Lietuvos piliečių prašome supratimo, išlikti ramiems, pasitikrinti turimų asmens dokumentų galiojimo terminą ir į Migracijos departamentą kreiptis be skubos“, – sako Migracijos departamento direktorė E.Gudzinskaitė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Evelina Gudzinskaitė

Migracijos departamentas prašo dokumentų užsakymą atidėti bent savaitei, kol bus padidinti pajėgumai, o ypatingos skubos atveju rinktis daugiau laisvų rezervacijos vietų turinčius Migracijos departamento teritorinių skyrių priimamuosius.

Migracijos departamento direktorės pavaduotoja Lucija Voišnis BNS sakė šiuo metu neturinti skaičių, kiek išaugo įprastinis prašymų dėl dokumentų išdavimo srautas, tačiau kai kuriuose teritoriniuose padaliniuose žmonės stovi lauke, laukdami eilės pateikti prašymus pakeisti dokumentus.

„Gauname nuotraukas iš padalinių, kad eilės gatvėse stovi Lietuvos piliečių, laukia, kol bus priimti jų prašymai. Kiek mes šiandien priimsimų jų prašymų, sunku pasakyti. Žmonės laukia gyva eile, nors iš tiesų jų dokumentai nesibaigia, dar kurį laiką galioja, viskas turbūt susieta su Ukrainos konfliktu“, – teigė departamento direktorės pavaduotoja.

Pasak L.Voišnis, taip pat į teritorinius skyrius kreipiasi pabėgėliai iš Ukrainos, tačiau jų skaičiaus Migracijos departamentas irgi šiuo metu dar neturi.

„Faktiškai tokių žmonių jau yra, ir kiekvienas teritorinis skyrius registruoja Ukrainos piliečius, ir ne po du, ne po tris, o daug jų yra, ir visos pajėgos nukreiptos į Ukrainos piliečių registravimą, pagalbą jiems“, – sakė L.Voišnis.

„Jie vyksta ne tik į Alytaus registracijos centrą, kur dirba Migracijos departamento specialistai, bet ir tiesiogiai ateina į skyrius, nes turi giminaičių, draugų, kurie gyvena Lietuvoje, (apsistoja pas juos) ir kreipiasi ne į Alytaus registracijos centrą, o teritorinius skyrius“, –  teigė Migracijos departamento atstovė.

Pranešama, kad Migracijos departamentas pailgino atskirų priimamųjų darbo laiką, siekiant sumažinti gyvas laukiančiųjų eiles, piliečių paprašyta vizitą pas specialistą rezervuoti iš anksto, rinktis daugiau laisvų rezervacijos vietų turinčius Migracijos departamento padalinius.

Migracijos departamentas primena, kad rezervuoti vizitą į priėmimą pas specialistą galima naudojantis Lietuvos migracijos informacine sistema (MIGRIS), pasitikrinti turimų asmens dokumentų galiojimo laiką galima prisijungus prie savo paskyros www.migracija.lt.

Tvyrant įtampai Ukrainoje, 15min žurnalistai vakar kirto Ukrainos sieną. Kiek anksčiau buvusi Lenkijos-Ukrainos pasienyje, Tyrimų žurnalistė Gabrielė Navickaitė pasakoja mačiusi 30 km siekiančią mašinų eilę iki Lenkijos pasienio. Kai kurie mašinas palieka tiesiog pakelėje, nes tikisi, kad sieną greičiau kirs pėsčiomis.

Daugiau apie tai – specialioje 15min laidoje.

„Nors eismas į Ukrainą iš Lenkijos nėra didelis, bet per visus miestelius yra barikados, postai, kelias keblus, kamščiai. Gyvenimas vyksta, kai kurie žmonės į darbą važiuoja, judėjimas vyksta“, – kalbėjo G.Navickaitė.

Pasak jos, važiuojant į Lenkiją, žmonėms padeda vietiniai gyventojai, savanoriai. Stotelėse jie įrengia palapines, kur tiekia maistą, kūrena laužus. Vis dėlto problemų kyla grįžtantiems iš Ukrainos – jie savo artimųjų turi laukti mašinose, nes dauguma viešbučių užimti.

„Tie patys vilkikų vairuotojai, kurie negali grįžti su vilkikais į Ukrainą, gyvena savo fūruose, gana toli nuo pasienio punkto, kur yra visas maistas“, – pabrėžė žurnalistė.

G.Navickaitė pasakojo, kad rengiant repotažus iš Lenkijos ir Ukrainos pasienio, ne vienas vyras tvirtino grįšiąs į Ukrainą ginti šalies.

„Patys vilkikų vairuotojai, sakė, kad vos tik grįš, stos į savanorių gretas. Tai žmonės suvokia kaip savo pareigą“, – papildė ji.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius feisbuke kreipėsi į vilniečius ir paragino sutarti – agresorius yra Rusijos režimas, o ne visi rusakalbiai žmones, gyvenantys kitose šalyse, o ypač Lietuvoje.

„Jau girdžiu jautrių situacijų, kada informacinio karo skeveldros lekia ir į rusų tautinę mažumą Lietuvoje.

Todėl noriu aiškiai pasakyti – STOP. Įsidėmėkite:

Kiekvienas, kuris užgaulios rusakalbius Lietuvoje (nesvarbu, tai lietuvis, baltarusas, rusas ar ukrainietis), – yra niekšas.

Kiekvienas, kuris matydamas šiuos užgauliojimus, jų nesustabdys – bus bailys“, – rašė sostinės vadovas.

Dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje premjerė Ingrida Šimonytė tikisi spartesnių pokyčių Bendrijos politikoje, tačiau pabrėžia, kad narystė yra apibrėžta tarptautinėse sutartyse, o šalis turi atitikti jai keliamus reikalavimus.

„Narystė, matot, yra apibrėžta tarptautinėse sutartyse, kurios yra ratifikuotos 27 valstybių narių. Bet kad deryboms dėl narystės gali būti duotas labai aiškus startas, tai tikrai tam niekaip neprieštaraučiau, nes valstybė vis tiek turi atitikti visus kriterijus, kad ji galėtų prisijungti“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministrė pirmininkė.

„Pagrindinių ES sutarčių nėra galimybių pakeisti kitaip nei per referendumus ar parlamentus 27 valstybių“, – pridūrė ji.

Taip I.Šimonytė sureagavo į Rusijos užpultos Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio raginimus nedelsiant suteikti jo šaliai narystę Bendrijoje.

„Mes kreipiamės į Europos Sąjungą dėl skubaus Ukrainos priėmimo pagal naują specialią procedūrą“, – naujame vaizdo kreipimesi sakė šalies lyderis.

Premjerė išreiškė viltį, kad pastarųjų dienų įvykių kontekste Ukrainos narystės procedūros pagreitės.

„Manau, kad procesas bus spartesnis. Dabar visi tarsi nustebę kartoja tą siūlymą, tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad Andrius Kubilius už tai kovojo before it was cool (prieš tai, kai tai buvo madinga – liet.)“, – sakė I.Šimonytė.

„Visada sakėme, kad narystės perspektyva bent trims valstybėms – Moldovai, Ukrainai, Sakartvelui – turi būti tikrai apibrėžta, o ne tik mandagūs pasiūlymai reformuoti, nes tai gerai žmonėms“, – teigė premjerė.

„Tai yra gerai žmonėms, bet kadangi reformos didelės ir sudėtingos, tai motyvaciją žmonėms reformų palaikymui reiktų suteikti apčiuopiamesniais būdais“, – pridūrė ji.

Kiek anksčiau prezidentas Gitanas Nausėda paragino ES Ukrainai suteikti kandidatės statusą.

Tuo metu Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen sekmadienį pareiškė, kad „Ukraina yra viena iš mūsų ir mes norime jos Europos Sąjungoje“.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paragino tarptautines organizacijas, įskaitant ir Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybą, dėl karo Ukrainoje veikti ryžtingiau.

„Negalime tyliai stebėti, kaip žmogaus teisės tampa karinės intervencijos įkaitėmis. Tarptautinės organizacijos, ypač Žmogaus teisių taryba, turi stiprinti savo pastangas. Turime būti ryžtingi ir greiti, nes tokie kariniai konfliktai sužlugdo žmonių likimus ir sunaikina daugybę nekaltų gyvybių“, – savo kalboje JT Žmogaus teisių taryboje pirmadienį sakė prezidentas.

Pasak jo, šiuo metu ypač svarbu griežtai laikytis pagrindinės Žmogaus teisių tarybos nuostatos, teigiančios, kad „niekas neturėtų būti paliktas nuošalyje ir nė viena žmogaus teisių neturėtų būti ignoruojama“.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Gitanas Nausėda

„Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, mes turime aktyviai veikti pasauliniu mastu. Turime glaudžiai bendradarbiauti su žmogaus teisių gynėjais ir pilietinės visuomenės nariais visur, kur jie jaučia grėsmę ar yra įbauginti“, – sakė G.Nausėda.

„Skyla į gabalus“

Savo kalboje Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad Rusijos ir Baltarusijos puolimas nebuvo išprovokuotas.

„Šie bendri Rusijos ir Baltarusijos valdžios institucijų ir jų karinių pajėgų veiksmai yra niekingas nusikaltimas žmonijai. Jo poveikis žmogaus teisių padėčiai pasaulyje bus jaučiamas dešimtmečius“, – kalbėjo prezidentas.

Tai pats baisiausias įvykis mūsų naujausių laikų istorijoje

„Tai pats baisiausias įvykis mūsų naujausių laikų istorijoje“, – pridūrė jis.

G.Nausėdos teigimu, tarptautinė taisyklėmis grindžiama tvarka pastaruoju metu „skyla į gabalus, o jos nuolaužos kelia grėsmę pasauliui, kokį mes jį pažįstame“.

„Kadangi vėl įsigali galios politika, mūsų pareiga – padėti aukoms ir atgrasyti agresorius. Turime užkirsti kelią tolesnei destabilizacijai“, – sakė prezidentas.

Norinčius prisidėti prie pagalbos Ukrainai premjerė Ingrida Šimonytė ragina savanoriauti nevyriausybinėse organizacijose, stoti į Šaulių sąjungą.

„Matom labai daug geros energijos, tai turiu tokį kvietimą tą gerą energiją, kokios srities ji bebūtų, ar kiber srities energija, kompetencijos, ar šiaip (žmonės) nori padėti ir skirti savo rankas, yra daugybė būdų kaip galima prisidėti šiek tiek struktūruotai, tai ir savanorystė įvairiose nevyriausybinėse organizacijose“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė premjerė.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vilniuje renkama parama nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams

Anot I. Šimonytės, papildomos rankos pravers ir „Maisto bankui“, ir „Raudonajam kryžiui“, ir „Caritui“, o norinčius prisidėti ilgalaikėje perspektyvoje ragino stoti į šaulius.

„Tiems žmonėms, kurie norėtų ilgalaikiškesnio pasišventimo šitiems šventiems darbams, primygtinai siūlyčiau parašyti prašymą įstoti į Šaulių sąjungą, nes tai yra ta organizacija, kuri jūsų gerą energiją panaudos pačiu geriausiu įmanomu būdu, tiek dabar, tiek ateityje, jei būtų toks poreikis, o dar pakeliui galima bus įgyti kokių nors svarbių žinių“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Ji taip pat perspėjo, kad savarankiški bandymai vykti kovoti į Ukrainą „gali būti susiję su tam tikromis rizikomis“, o norint tarnauti užsienio valstybės kariuomenėje teisiškai galimybė yra numatyta, yra atitinkamos procedūros.

„Galimybė tarnauti užsienio kariuomenėje ir dabar numatyta, tik yra procedūros, pagal kurias galima gauti leidimą tarnauti užsienio kariuomenėje, (...) bet kas turbūt būtų svarbu paminėti, kad kažkokie neformalūs dalykai ar veikla, kuri nėra struktūruota, Ukrainos kariuomenėje gali būti susijusi su tam tikromis rizikomis, įskaitant ir riziką, kad patys ukrainiečiai tokią veiklą nebūtinai vertins kaip palankią, nes tai gali būti susiję su provokacijomis, kurių reikėtų išvengti“, – kalbėjo premjerė.

„Žinome, kad yra daug žmonių, kurie širdimi ir rankomis nori prisidėti, bet manau, kad reikia ieškoti tokių būdų, kurie labai aiškiai teisiškai apibrėžti, ir būtų aiškios visos rizikos, susijusios su jų pasirinkimu“, – galimybę Lietuvos piliečiams vykti kariauti į Ukrainą įvertino Vyriausybės vadovė.

Į Ukrainą vyks 24 Lietuvos medikai, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

„Laukiame konkrečių ligoninių, bet galime formuoti dvi grupes po 12 žmonių. Tai yra pradėta, (...) netruksime suformuoti, sužinosime, kur vykti, ir tas darbas juda“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė ministras.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Arūnas Dulkys

Pasak jo, savanoriškai vykti į Ukrainą yra pasiryžę 250 medikų, tačiau ne visų specializacijų gydytojų ukrainiečiams šiuo metu reikia. 

„Jiems reikia paramedikų, slaugytojų, anesteziologų, reanimatologų. Būtent tokiu būdu ir formuojame“, – teigė A.Dulkys.

Ministro teigimu, suformuotų Lietuvos medikų grupės turėtų vykti į dvi gydymo įstaigas Vakarų Ukrainoje.

„Perspektyvoje, kaip man kužda kolega Ukrainoje, jie dabar mato kiekvienoje apskrityje, kad jiems trūksta po 6–8 specialistus“, – kalbėjo A.Dulkys.

Jis teigė konkrečiai negalintis įvardinti Lietuvos medikų išvykimo laiko.

Anot A.Dulkio, kol kas naujienų apie sužeistųjų gydymą Lietuvoje nėra: „Jie dar į Lenkiją neatvyksta, bet ruošiamės.“

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Europos Sąjungai patvirtinus 500 mln. eurų karinę paramą Ukrainai, Bendrijos šalys tieks jau šiuo metu įsigytą arba įsigyjamą ginkluotę.

„Didelių detalių pasakyti negaliu, tai yra procese. Galiu pasakyti, kiek man dabar yra žinoma, galvojama apie tą ginkluotę, tarkime, kurią perduota šalys įsigijusios arba įsigyjančios, kas turbūt būtų toks greičiausias dalykas (...). Kas įsigyta, būtų atiduodama, išlaidos būtų kompensuojamos“, – žurnalistams pirmadienį sakė ji.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

Pasak premjerės, kalbant apie ES sutarimą tiekti ginkluotę ir naikintuvus, Bendrija skirs tik tai, kuo ukrainiečių kariai jau moka kovoti.

„Mes  ukrainiečiams galime perduoti tik tą, kuo ukrainiečiai gali, moka kovoti, todėl kad apmokyti nėra laiko. Akivaizdu, kad tai šiek tiek susiaurina tų pačių naikintuvų ar kitos ginkluotės opcijas. Pasirengimas labiausiai yra ieškoti to, kas yra tinkama dabar kariuomenei, kad ji galėtų dabar imti ir naudoti“, – pripažino premjerė.

Pastarųjų dienų Vakarų susitelkimą ji įvertino kaip „tektoninį lūžį“, kurį lėmė Rusijos prezidento Vladimiro Putino agresija. 

„Nebūtų didelis perdėjimas sakyti, kad tai, ką dabar regime, yra tam tikras tektoninis lūžis. Nes ne tik kad Putinas savo agresija sugebėjo suvienyti Vakarų bendruomenę, bet ir tas demokratijas, kurios yra kituose regionuose, bet laikosi tų pačių principų (...). Vakar diena pasižymėjo visa eile beprecedenčių sprendimų, kurių anksčiau turbūt buvo sunku tikėtis arba juos buvo sunkiai galima įsivaizduoti“, – sakė premjerė.

Tarp jų I.Šimonytė minėjo ES, Vokietijos, Švedijos „beprecedenčius“ sprendimus tiekti ginklus Ukrainai, Vokietijai – didinti gynybos biudžetą.

Premjerė Ingrida Šimonytė kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerais atviru laišku kreipėsi į pasaulio didžiųjų socialinių tinklų kompanijų vadovus, ragindami užkirsti kelią Rusijos dezinformacijai apie karą Ukrainoje, skleidžiamai per šias platformas. Laišką inicijavo Lietuvos ministrė pirmininkė.

Keturių valstybių vadovai išplatino kreipimąsi į „Meta“ (buvusi „Facebook“), „Twitter“, „Google“ ir „YouTube“ vadovus, kuriuo atkreipia dėmesį į Rusijos karo veiksmų pateisinimą, šalies agresorės informacinių kanalų skleidžiamą melą ir tyčinę painiavą apie tikruosius įvykius Ukrainoje.

„Rusija ilgus metus žmonių galvose sėjo susipriešinimą ir nepasitikėjimą, manipuliavo tikrove, idant pasiektų savo politines užmačias. Šiandien matome tragiškas šio ilgai toleruoto proceso pasekmes – kol atimamos nekaltų ukrainiečių gyvybės ir jau nebe informaciniais, o tikrais ginklais griaunama valstybė, stengiamasi ne tik nuplauti karo sukėlėjų atsakomybę, bet ir pateisinti jų veiksmus“, – sakė Vyriausybės vadovė I.Šimonytė.

Laiške technologijų kompanijų vadovams keturių valstybių premjerai ragina stabdyti karą kurstančių, melagingą informaciją skleidžiančių paskyrų veikimą, Rusijos ir Baltarusijos vadovų, oficialių institucijų bei valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos paskyras, skirti didesnį dėmesį faktų tikrinimo iniciatyvoms, paieškos algoritmų tobulinimui, jog vartotojai lengviau rastų patikimą informaciją. Baltijos ir Lenkijos valstybių vadovai taip pat siūlo savo specialistų pagalbą, siekiant identifikuoti melagienas skleidžiančius kanalus.

Be to, raginama demonetizuoti paskyras, kurios priklauso Rusijos ir Baltarusijos valdžios kontroliuojamiems dezinformacijos skleidėjams, t.y. neleisti pelnytis iš karo kurstymo. Laiške taip pat atkreipiamas dėmesys į socialinių tinklų ribojimus Rusijoje ir Baltarusijoje bei raginama atsispirti šių valstybių spaudimui cenzūruoti nepriklausomos žiniasklaidos ir aktyvių pilietinės visuomenės balsų paskyras.

Kreipimąsi galite rasti čia.

Lietuva skyrė 750 tūkst. eurų paramą Moldovai priimti nuo karo su Rusija bėgantiems ukrainiečiams.

Pirmadienį ministrų kabinetas patvirtino šią paramą iš Vyriausybės rezervo lėšų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtino, kad Moldovos duomenimis, per pastarąsias dienas į šalį pabėgo apie 70 tūkst. Ukrainos piliečių, o Moldovai yra sudėtinga susidoroti su tokiu migrantų srautu, „ypač dėl iškylančių finansinių klausimų“.

„Atsižvelgiant į Moldovos prašymą dėl pagalbos dėl karo veiksmų Ukrainoje, atsižvelgiant į tai, kad išties įspūdingi srautai ukrainiečių keliauja ir bėga nuo karo į aplinkines valstybes, taip pat ir į Moldovą (...), siūloma skirti Moldovai 750 tūkst. eurų“, – teigė G.Skaistė.  

Premjerė Ingrida Šimonytė, praėjusios savaitės pabaigoje situaciją aptarusi su Moldovos premjere, teigė, jog šaliai tenka didelis išbandymas suprantant, kad Lietuvai „didelis išbandymas buvo pora tūkstančių per porą savaičių“.

Ji tikisi, kad Moldovą parems ir Europos Sąjunga.

Kremlius ketvirtadienį įsakęs įsiveržti pajėgoms į Ukrainą, pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.

Rusijos sausumos pajėgos veržiasi į Ukrainą iš šiaurės – per Baltarusiją, taip pat iš rytų ir pietų, bet sulaukia įnirtingo ukrainiečių pajėgų pasipriešinimo. Ukrainiečių kariuomenė pirmadienį pareiškė, kad Rusijos kariai sumažino „puolimo tempą“. 

Vyriausybė pirmadienį posėdyje pavirtino 4 mln. eurų siekiančią medicininę paramą Ukrainai, nuo praėjusios savaitės kovojančiai su Rusijos pajėgomis.

Ukrainiečiams parama siunčiama tiek iš valstybės rezervo, tiek iš Sveikatos apsaugos ministerijos turimų išteklių.

„Mūsų nutarimo esmė yra formalumas, siuntos jau paruoštos“, – posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Tarp skiriamų priemonių – veido kaukės, chirurgijos rinkiniai, tvarsčiai, chirurginiai chalatai, neštuvai, vienkartinės pirštinės, skalpeliai, švirkštai, ventiliacijos aparatai, įvairūs paketai kraujavimui stabdyti, lūžiams, nudegimams gydyti, medikamentai.

Pasak ministro, siuntos gabenimą į Ukrainą padeda organizuoti Susisiekimo ministerija.

A.Dulkys praėjusią savaitę teigė, kad parama formuojama pagal ukrainiečių nurodomą poreikį. Priemonės sudaro maždaug 30 krovininių vilkikų. Šios paramos vertė – apie 4 mln. eurų.

Rusija praėjusią savaitę pradėjo karą Ukrainoje, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.

Kremliaus sausumos pajėgos veržiasi į Ukrainą iš šiaurės – per Baltarusiją, taip pat rytų ir pietų, bet sulaukia įnirtingo ukrainiečių pajėgų pasipriešinimo.

Stebint Rusijos agresiją Ukrainoje ir Maskvos retoriką, negalima atmesti tikimybės, kad Rusija galėtų pulti visas Europos Sąjungos šalis, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Interviu Švedijos televizijai „SVT Nyheter“ G.Nausėda teigė, kad šis puolimas gali būti „karinis, kibernetinis ar bet koks kitas“.

„Niekas negali atmesti galimybės, kad rytoj tai gali būti visos Europos Sąjungos šalys, ne tik Lietuva, bet visos ES šalys gali būti užpultos – nesvarbu, ar tai būtų karinė, ar kibernetinė ataka, ar kas kito. Tai ir yra priežastis, dėl kurios mes įvedėme nepaprastąją padėtį“, – teigė G.Nausėda.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Gitanas Nausėda

Anot jo, pagrindinis šio režimo įvedimo tikslas yra „stiprinti valstybės sienas“. 

„Joms kol kas nėra grasinama, bet mes turime būti pasirengę, turime parengti institucijas“, – pabrėžė G.Nausėda.

Jis taip pat sakė tikintis Ukrainos karių ryžtu ginti savo šalį, pabrėžė, kad Vakarai kaip niekada susivienijo tiekdami Ukrainai karinę, finansinę ir bet kokią kitą paramą. 

„Manau, kad Ukrainai ginti savo šalį sekasi labai gerai. Ir aš manau, kad rusai nesitikėjo, kad pasipriešinimas bus toks stiprus. Ir kuo ilgiau mes tai matysime, tuo prastesnė bus Rusijos kariuomenės moralė, pasiryžimas kovoti toliau“, – tvirtino prezidentas.

G.Nausėda ragino Ukrainą „priešintis ir išlikti tvirtais“, o Vakarus – išlaikyti savo pareigą „padėti jiems atsilaikyti“.

„Kaip ir minėjau, turime tai daryti visomis priemonėmis, visose srityse: sankcijos, finansinė, ekonominė, politinė parama. Taip pat turime dirbti įvairiose tarptautinėse institucijose ir, kur įmanoma, pašalinti Rusiją iš visų kultūrinių, sporto renginių. Nes Rusijos žmonės turi pajusti atsakomybę už šiuos veiksmus ir kreiptis į valdžią: ką jūs darote, žmonės? Ką jūs darote?!“, – kalbėjo G.Nausėda.

„Žinoma, tik tvirta ir ryžtinga tarptautinės bendruomenės reakcija gali situaciją pakeisti dramatiškai“, – pridūrė jis.

Maskvos puolimui prieš Ukrainą tęsiantis jau penktą dieną, pirmadienį dėl to planuojamos Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybos.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno nuomone, derybos nebus vaisingos.

„Jokiu proveržiu aš netikiu ir jis net neplanuojamas. Manau, yra toks situacijos pasizondavimas. Gali būti, kad rusai išsakys savo reikalavimus, ukrainiečiai atsakys, ką jie galvoja apie jų reikalavimus turbūt taip, kaip atsakė laivo kapitonai ar ukrainiečių pasieniečiai“, – žurnalistams Vyriausybėje pirmadienį komentavo politikas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Laurynas Kasčiūnas

Jis teigė, kad rusai realiai derėsis tik tada, kai užims kokį didesnį Ukrainos miestą:

„Rusai kažkada gali pradėti derėtis. Kai tu laimi kažką – paimi Kijevą, tada deriesi dėl taikos pagal savo sąlygas. Bet kol jie rankose neturi nieko panašaus į Kijevą, tai yra didesnio miesto, tai ir realios derybos negali vykti pagal jų žaidimo taisykles.“

Dėl tarptautinės bendruomenės ekonominių sankcijų karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai Lietuvos verslas praras apie 300 mln. eurų, gaunamų iš tarpusavio prekybos, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

„Verslas jau seniai suvokė, kad prekyba Rusijoje yra labai rizikingas veiksmas, prisiimama didžiulė rizika, aišku, dėl to auga pelningumas. Bet jeigu pažiūrėtume eksporto struktūrą, atrodytų labai įspūdinga, per 3 milijardus eurų tarpusavio prekyba, bet lietuviškos kilmės prekių tik už 300 mln. eurų. Jie šioje situacijoje bus paaukoti“, – pirmadienį ryte LRT radijui sakė M.Dubnikovas.

Anot jo, prekybinius santykius su Rusija turinčioms Lietuvos įmonėms dėl to gali kilti laikinų iššūkių, tačiau šalį nuo didesnių problemų apsaugo tai, jog Lietuva sugebėjo persiorientuoti 2014 metais, po Krymo aneksijos pritaikytų tarptautinės bendruomenės sankcijų ir rasti naujas rinkas.

„Įmonėms, kuriose šias prekes pateikia bus iššūkių. Bet gera žinia yra ta, kad Lietuva nuo Rusijos nusigręžė jau 2014 metais, kai prekyba buvo gerokai intensyvesnė ir sugebėjo rasti rinkas Vakaruose. Dabar Lietuva yra daug saugesnė prie tokių titaniškų santykių, o tada reikėjo ieškoti, kur vežti pieną ir sūrį“, – Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas.

Į neeilinį posėdį susirinkę Europos Sąjungos (ES) šalių diplomatijų vadovai sekmadienį sutarė dėl pasirinktų Rusijos finansinių institucijų atjungimo nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, pirmadienį turėtų paaiškėti, kam konkrečiai bus taikomi apribojimai, manoma, kad tai bus didžiausi Rusijos bankai.

Praėjusią savaitę pranešta, kad dėl dalies bankų atjungimo nuo SWIFT sutarė Jungtinės Valstijos, ES, Jungtinė Karalystė ir Kanada.

Vakarai į Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje taip pat atsakė įvesdami du sankcijų paketus, kuriuose daugiau nei 600 žmonių ir juridinių asmenų, taip pat įšaldytas prezidento Vladimiro Putino ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turtas.

Ribojimai įvesti ir Rusijos finansų, energetikos, susisiekimo sektoriams, pritaikyti prekybos suvaržymai.

Būtina sukurti Europos Sąjungos (ES) lygmeniu koordinuojamą humanitarinės pagalvos ukrainiečiams teikimo ir evakuacijos mechanizmą, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Šiuo metu mums labai svarbu kuo greičiau sukurti ES lygmeniu koordinuojamą humanitarinės pagalbos teikimo bei evakuacijos mechanizmą – sužeistiesiems, taip pat moterims, vaikams ir senoliams, kurie patys negali išvykti iš karo apimtos šalies. Būtina skubiai imtis koordinuotų veiksmų bendradarbiaujant su Jungtinėmis Tautomis“, – Briuselyje ministrų susitikime pažymėjo vidaus reikalų ministrė.

Ministrė sekmadienį dalyvavo neeiliniame ES vidaus reikalų ministrų tarybos posėdyje, kuriame diskutuota dėl europinių mechanizmų aktyvavimo, siekiant padėti pabėgėliams iš Ukrainos ir juos priimančioms ES valstybėms narėms. Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, ketvirtadienį ES vidaus reikalų ministrai vėl susitiks Briuselyje.

Kalbėdama neeilinės ministrų tarybos posėdyje A.Bilotaitė informavo, kad Lietuva yra pasiruošusi priimti Ukrainos pabėgėlius, taip pat suteikti reikiamą pagalbą ir konsultacijas su didžiausiu pabėgėlių srautu susiduriančioms kaimyninėms Ukrainos šalims.

Anot VRM pranešimo, paramą ES valstybėms narėms žadėjo ir ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson. Ji sakė, jog kuriama solidarumo platforma, padėsianti šalims susidoroti su iššūkiais priimant Ukrainos pabėgėlius, taip pat suteikiant tiesioginę paramą į ES pabėgusiems ukrainiečiams. Komisarės teigimu, ES jau sulaukė 300 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, tačiau jau dabar reikia ruoštis daug didesniam jų skaičiui.

Pasak Y.Johansson, dabar būtų tinkamas laikas pirmą kartą aktyvuoti ES laikinosios apsaugos direktyvą, kuri suteiktų apsaugą pabėgėliams,  taip pat leistų judėti po Europos Sąjungą. Valstybėms narėms palaikant šį siūlymą, kovo 3 dieną vyksiančioje Vidaus reikalų taryboje ketinama priimti oficialų sprendimą.

Kaip pranešė VRM, Lietuvoje tokį statusą Ukrainos pabėgėliams numatyta suteikti ir neaktyvavus Laikinosios apsaugos direktyvos.

Pasak pranešimo, taip pat dauguma ministrų palaikė ES Integruoto politinio atsako į krizes mechanizmo aktyvavimą – antradienį šiame formate diskutuos ES valstybių narių nuolatiniai atstovai.

Neeiliniame posėdyje taip pat aptartos galimos papildomos sankcijos Rusijai. A.Bilotaitė siūlė plėsti ES sankcijas ir Baltarusijai, nes ji tiesiogiai dalyvauja kariniuose veiksmuose prieš Ukrainą. Ministrė ragino sustabdyti ES bendradarbiavimo per sieną programas Rusijai ir Baltarusijai, nes, pasak ministrės, taip būtų tęsiamas šių režimų finansavimas.

Pirmadienį vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė vyksta į Varšuvą, kur susitiks su Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos valstybės sekretoriumi Bartoszu Grodeckiu ir tarsis dėl pabėgėlių iš Ukrainos priėmimo. Nuotoliniu būdu prie susitikimo prisijungs Latvijos, Estijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos ir Moldovos vidaus reikalų ministrai ir aptars savitarpio pagalbos ir pabėgėlių priėmimo koordinavimo klausimus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė su Ukrainos kolega Serhijumi Škarletu pirmadienį aptars galimą pagalbą ukrainiečių karo pabėgėlių vaikams. 

Pirmadienį į nuotolinį susitikimą taip pat pakviestos ir Latvijos bei Estijos švietimo ministrės Anita Muižniecė bei Liina Kersna.

Keturių šalių švietimo vadovai aptars galimą pagalbą ir ugdymo galimybes Ukrainos karo pabėgėliams vaikams, kurie jau atvyksta į Lietuvą.

J.Šiugždinienė vėliau planuoja dalyvauti ir Eurolygos valdybos ir krepšinio klubų vadovų susitikime, kuriame žada paraginti Eurolygą nutraukti bet kokius ryšius su Rusijos klubais. 

Lietuvos savivaldybės ir valstybės institucijos jau yra numačiusios vietas apgyvendinti bent 10 tūkst. žmonių. Jungtinių Tautų duomenimis, iš Rusijos kariuomenei įsiveržus į Ukrainą, į kaimynines šalis pasitraukė apie 368 tūkst. žmonių ir šis skaičius nuolat auga. Daugiausia jų patraukė į Lenkiją.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą Lietuvos savivaldybės imasi iniciatyvos nutraukti bendradarbiavimo sutartis su Rusijos ir Baltarusijos miestais.

Kėdainių rajono savivaldybės taryba penktadienį nusprendė nutraukti bendradarbiavimo sutartį su Rusijos miestu Rostovu Didžiuoju ir Baltarusijos Valkavisko miestu.

Analogišką tarybos nutarimo projektą yra parengusi Ukmergės savivaldybė.

Ji planuoja vienašališkai nutraukti sutartis su Ašmenos ir Svisločiaus rajonais Baltarusijoje ir su Pionersko miesto apygarda Karaliaučiaus srityje Rusijoje.

Šias sutartis Ukmergė sudarė 2011–2017 metais.

„Ukmergės rajono savivaldybė reaguodama į Rusijos Federacijos paskelbta „specialią karinę operaciją“ Ukrainoje ir Baltarusijos Respublikoje sutelktas dideles Rusijos Federacijos karines pajėgas, nusprendė nutraukti partnerystės sutartis su šių valstybių miestais partneriais“, – teigiama projekto teikime.

Savo ruožtu Vilniaus meras Remigijus Šimašius praėjusią savaitę pranešė, kad sostinė nutraukia ryšius su buvusiais partneriškais miestais Baltarusijoje ir Rusijoje.

„Dar praėjusią savaitę rašiau jiems, kad padarytų ką nors, bet aišku, kad tyla“, – sakė jos.

Tuo metu Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pranešė pirmadienį ketinantis sušaukti neeilinį miesto tarybos posėdį dėl pagalbos Ukrainai ir jos žmonėms. Taip pat ketinama nutraukti bendradarbiavimo sutartis su Sankt Peterburgu ir Kaliningradu.

„Miestas jau dabar pasiruošęs priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius. Stengsimės padėti ir jų tautiečiams, likusiems savo šalyje. Esame numatę konkrečius veiksmus – beliko gauti tarybos narių pritarimą“, – teigė miesto vadovas.

„Tarp Kaunui strategiškai svarbių klausimų bus svarstoma ir dėl partnerystės sutarties su dviem Rusijos miestais nutraukimo. Tai nėra vienasmeniai sprendimai. Kviečiu vieningai tuo pačiu pasekti ir kitus didžiuosius Lietuvos miestus“, – rašė jis.

Pasak mero, Kaunas „jokių tęstinių projektų su šiais miestais faktiškai nevykdo“.

„Su Baltarusijos miestais Kaunas išvis niekaip formaliai nesusijęs“, – teigė V.Matijošaitis.

Klausimą dėl sutarčių nutraukimo praėjusią savaitę svarstė Panevėžio miesto vadovai.

Frakcijų seniūnus sukvietęs miesto meras Rytis Račkauskas kėlė klausimą dėl bendradarbiavimo ryšių su miestais partneriais Rusijoje – Kaliningradu ir Mytiščiais, o „pasitvirtinus informacijai dėl Baltarusijos karių dalyvavimo užpuolant Ukrainą“ – ir dėl santykių su miestu partneriu Vitebsku. 

Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška pranešė atsiribojantis nuo sutarties su Rusijos Gusevo miestu.

„Dėl Ukrainos puolimo atsiriboju nuo Kazlų Rūdos ir Rusijos Gusevo miestų sutarties. Artimiausiu metu teiksiu savivaldybės tarybai šią sutartį sustabdyti. Akivaizdu kad Rusijos savivalda – ta pati valdžia. Šis sprendimas principinis. Ne tik dėl Ukrainos bet ir dėl mūsų. Nes po jos seks Lietuva“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė meras.

Jonavos rajono savivaldybė pranešė nutraukianti bendradarbiavimą su Rusijos Bagrationovsko ir Baltarusijos Polocko miestais.

„Abiejų miestų administracijos vadovus elektroniniu paštu informavau, kad po Rusijos karinės invazijos į Ukrainą, įvykdytos su Baltarusijos valdžios pagalba, mūsų miestų partnerystė ir tolesnis bendradarbiavimas yra neįmanomas“, – sakė Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

Nutraukti bendradarbiavimą su miestais partneriais Rusijoje ir Baltarusijoje planuoja ir Alytaus miesto, Vilkaviškio rajono savivaldybės.

Praėjusią savaitę Rusiją pradėjo karinę invaziją į Ukrainą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį Rygoje su Baltijos šalių ir Švedijos parlamentų vadovais aptars galimą pagalbą Ukrainai, Rusijai pradėjus karinę invaziją į šią šalį.

Seimo Ryšių su visuomene skyrius pranešė, kad Baltijos šalių ir Švedijos parlamentų pirmininkų susitikime ketinama aptarti konkrečius veiksmus dėl pagalbos Ukrainai, stipraus atsako Rusijai ir regiono saugumo stiprinimo.

Parlamento vadovė anksčiau paragino Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybių parlamentus priimti rezoliucijas dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą, imtis priemonių, kad Rusija būtų pašalinta iš tarptautinių organizacijų, pritaikytos griežtos sankcijos.

„Ukrainai jau dabar reikia visos įmanomos pagalbos – nuo karinės, ekonominės, politinės, humanitarinės, teisinės paramos iki narystės ES ir NATO. O Rusija privalo būti atkirsta nuo pasaulio, skubiai pritaikant visas įmanomas priemones – nuo narystės tarptautinėse organizacijose nutraukimo, griežtų asmeninių ir sektorinių sankcijų, iki atjungimo nuo tarptautinių tarpbankinių finansinių atsiskaitymų sistemos (SWIFT)“, – sako Seimo pirmininkė.

„Todėl paraginau parlamentų pirmininkus sekti Lietuvos pavyzdžiu, kad tarptautinė bendruomenė greičiau imtųsi koordinuotų veiksmų“, – pridūrė ji.

Parlamentas praėjusį ketvirtadienį per skubiai sušauktą neeilinę sesiją vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė Rusiją ir Baltarusiją už karinę agresiją prieš Ukrainą, pakvietė šių šalių visuomenes tam priešintis.