Aštuonių Europos valstybių prezidentai reiškia paramą Ukrainos narystei ES

Maskvos norą derėtis su Kijevu reiktų vertinti kaip bandymą laimėti laiko, Vakarų šalys į derybas žiūri atsargiai, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Ko gero, reiktų vertinti jas kaip tam tikrą bandymą laimėti laiko, patikrinti, koks skausmo limitas sukurtas Ukrainai – galbūt jie vis dėlto net ir visai sėkmingai sugebėdami atmušti tas atakas, galbūt ketintų pasiduoti“, – pirmadienį LRT sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Vyriausybės/Laima Penek nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Tačiau mes matome, kad ukrainiečių valia kovoti yra didžiulė, pasipriešinimui jėgų jie tikrai turi, tai į šitas derybas, tiesą sakant, ir Vakarų kolegos žiūri gan atsargiai“, – pridūrė jis.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu „Info TV“ anksčiau pirmadienį teigė manantis, kad Kijevo ir Maskvos derybos yra žingsnis į priekį, tačiau didelių vilčių į tai jis nededantis.

Maskvos ir Kijevo delegacijos pirmadienį susitiko derybų prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos, šalia Pripetės upės.  

Rusijos delegaciją sudaro Užsienio reikalų ir Gynybos ministerijų, prezidento administracijos ir kitų žinybų atstovai. Delegacijai vadovauja Vladimiro Putino patarėjas Vladimiras Medinskis.    

Ukrainos prezidentūros spaudos tarnyba informavo, kad Kijevo delegaciją sudaro valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ („Sluha narodu“) frakcijos parlamente lyderis Davydas Arachamija, gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, užsienio reikalų viceministras Mykola Točyckis, prezidentūros patarėjas Mychailo Podoliakas, Ukrainos delegacijos Trišalėje kontaktinėje grupėje vadovo pavaduotojas Andrijus Kostinas, Aukščiausiosios Rados narys Rustemas Umerovas.

Kijevas derybose su Maskva reikalauja ugnies nutraukimo ir Rusijos pajėgų atitraukimo iš Ukrainos teritorijos. 

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda drauge su aštuoniais Europos Sąjungos (ES) valstybių prezidentais išreiškė palaikymą ES šalies kandidatės statuso suteikimui Ukrainai.

Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovakijos, Bulgarijos ir Slovakijos prezidentai atviru laišku kreipėsi į ES valstybių vadovus, ragindami juos palaikyti Ukrainos ES narystės prašymą, kuo skubiau suteikti šaliai ES kandidatės statusą ir pradėti derybų procesą.

„Mes, Europos Sąjungos valstybių narių – Bulgarijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovakijos Respublikos ir Slovėnijos Respublikos – Prezidentai, esame tvirtai įsitikinę, kad Ukraina nusipelno, jog jai būtų skubiai pasiūlyta stojimo į Europos Sąjungą perspektyva.

Todėl raginame Europos Sąjungos valstybes nares sutelkti didžiausią politinę paramą Ukrainai ir sudaryti sąlygas Europos Sąjungos institucijoms imtis veiksmų, kad Ukrainai nedelsiant būtų suteiktas Europos Sąjungos šalies kandidatės statusas ir pradėtas derybų procesas.

Šiuo kritiškai svarbiu metu dar kartą reiškiame visišką solidarumą su Ukraina ir jos žmonėmis“, – rašoma atvirame Prezidentų laiške.

„Jūs suaukojote beveik 8 milijonus eurų!

Taip pat gavome nemažai paramos sausais daviniais, medikamentais, pristatėte dronus, racijas ir kitą įrangą.

Ačiū Jums už Jūsų paramą ir pasitikėjimą“, – skelbia organizacija „Blye/Yellow“, renkanti paramą Ukrainai.

Organizacija taip pat skelbia, kokia pagal artimiausiu metu pasieks Ukrainą:

• 6 kariniams tikslams perdarytos mašinos jau netrukus pajudės link Ukrainos.
• Užsakyti dideli kiekiai šarvinių liemenių, šalmų, termovizorių, uniformų ir batų, tikimės, kad tai greitu metu pasieks Ukrainą.
• Deramasi dėl kitų reikalingų dalykų su įmonėmis tiek Lietuvoje tiek Europoje. Visi pajungti vienam tikslui ir stengiasi kuo greičiau įvykdyti užsakymus ir pristatyti prekes.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Europos Sąjungos kolegas ragina kuo skubiau teikti paramą Ukrainai, į kurios teritoriją veržiasi Rusijos pajėgos.

„Mes privalome tuoj pat, šiandien, suteikti Ukrainai viską, kas įmanoma, ir net neįmanoma. Vėliau bus jau per vėlu“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas A.Anušauskas.

Jis pirmadienį dalyvavo ES gynybos ministrų nuotoliniame susitikime.

„Aš beveik kasdien bendrauju su Ukrainos gynybos ministru, jis nuolat prašo tarptautinės paramos, o mes visi žinome, ko dabar Ukrainai reikia labiausiai. Lietuva jau siunčia į Ukrainą viską, ką gali“, – teigė ministras.

A.Anušauskas pasveikino sprendimą Ukrainai skirti Europos Taikos instrumento lėšas bei padėkojo Lenkijos gynybos ministrui Mariuszui Blaszczakui už Lenkijos atliekamą logistikos centro vaidmenį perduodant paramą Ukrainai.

„Ukraina kovos ir išliks. ES kartu su NATO turi pradėti planuoti kaip atkurti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Šiuo metu Ukraina moka krauju už mūsų laisvę ir vertybes“, – sakė ministras.

ES praėjusios savaitės pabaigoje sutarė skirti 500 mln. eurų prieš Rusijos invaziją kariaujančiai Ukrainai. Didžioji sumos dalis – 450 mln. eurų – skirta ginkluotei įsigyti.

Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.

Rusijos sausumos pajėgos veržiasi į Ukrainą iš šiaurės – per Baltarusiją, taip pat rytų ir pietų, bet sulaukia įnirtingo ukrainiečių pajėgų pasipriešinimo.

Vakarai į tai atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai.

Susisiekimo bei ekonomikos ir inovacijų ministrai Marius Skuodis ir Aušrinė Armonaitė prašo didžiųjų pasaulio technologijų kompanijų „Google“ bei „Apple“ pašalinti pavėžėjimo platformos „YandexGo“ aplikaciją vartotojams Lietuvoje.

„Šios pavėžėjimo paslaugų programėlės, keliančios grėsmę nacionaliniam saugumui, veikla Lietuvoje turi būti sustabdyta“, – pranešime sakė M.Skuodis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Oficialus „Yandex. Taxi“ prisistatymas

Kibernetinio saugumo centro atlikta programėlės analizė parodė, kad ji reikalauja prieigos prie daugelio jautrių vartotojų duomenų ir leidimo naudotis įrenginio funkcijomis. Šie duomenys saugomi organizacijos serveriuose, kurios būstinė yra Rusijoje.

Žvalgybos institucijų parengtas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas rodo, kad Rusijos tarnybos turi teisinius įgaliojimus ir techninių galimybių įgyti prieigą prie Rusijos ir užsienio valstybių piliečių, naudojančių rusiškas elektroninio komunikavimo platformas, duomenų.

Vertinime taip pat nurodyta, jog grėsmė, kad asmeniniai duomenys nutekinami Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms, kyla visiems Lietuvos piliečiams, besinaudojantiems rusiškais socialiniais tinklais ir elektroninio pašto paslaugomis, pavyzdžiui, „odnoklasniki“, mail.ru, „yandex“ ir panašiai.

„Yandex Taxi“ – didžiausia Rusijos keleivių vežimo paslaugų užsakymo internetu sistema, Lietuvoje aktyviai pradėta platinti nuo 2018 metų liepos. Vežimo paslaugas suteikia vežėjai, kurie užsiregistruoja platformoje, tad pačiai platformai nėra reikalinga licencija užsiimti keleivių pervežimu.

Lietuva priims iki 2 tūkst. Moldovoje esančių karo pabėgėlių iš Ukrainos, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ji pirmadienį Varšuvoje su Lenkijos, Latvijos, Estijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos ir Moldovos kolegomis aptarė padėtį pasienyje ir kiekvienos šalies patirtį priimant pabėgėlius iš Ukrainos.

„Informavau Moldovos kolegas, kad esame pasirengę priimti iki 2 tūkst. pabėgėlių, jau patekusių į Moldovą, ir juos atsivežti į Lietuvą“, – feisbuke rašė A.Bilotaitė.

Vyriausybė Moldovai pirmadienį taip pat skyrė 750 tūkst. eurų finansinės paramos priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius.

Ministrės pateiktais duomenimis, į Lenkiją jau atvyko daugiau kaip 281 tūkst. pabėgėlių, Moldovą – 74 tūkst., Vengriją – 85 tūkst.

Lietuvoje užregistruoti 123 nuo penktadienio atvykę ukrainiečiai.

Anksčiau skelbta, kad Lietuva kol kas pasiruošusi priimti 10 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, tačiau jų gali būti ir daugiau.

Susisiekimo bei ekonomikos ir inovacijų ministrai Marius Skuodis ir Aušrinė Armonaitė prašo didžiųjų pasaulio technologijų kompanijų „Google“ bei „Apple“ pašalinti pavėžėjimo platformos „YandexGo“ aplikaciją vartotojams Lietuvoje.

„Šios pavėžėjimo paslaugų programėlės, keliančios grėsmę nacionaliniam saugumui, veikla Lietuvoje turi būti sustabdyta“, – pranešime sakė M.Skuodis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Oficialus „Yandex. Taxi“ prisistatymas

Kibernetinio saugumo centro atlikta programėlės analizė parodė, kad ji reikalauja prieigos prie daugelio jautrių vartotojų duomenų ir leidimo naudotis įrenginio funkcijomis. Šie duomenys saugomi organizacijos serveriuose, kurios būstinė yra Rusijoje.

Žvalgybos institucijų parengtas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas rodo, kad Rusijos tarnybos turi teisinius įgaliojimus ir techninių galimybių įgyti prieigą prie Rusijos ir užsienio valstybių piliečių, naudojančių rusiškas elektroninio komunikavimo platformas, duomenų.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) dėl karo kurstymo pirmadienį sustabdė dar dviejų televizijų rusų kalba retransliavimą Lietuvoje.

Pasak LRTK, priimtas sprendimas penkeriems metams stabdyti „MIR24“ ir „RBK-TV“ priėmimą Lietuvoje.

Komisijos teigimu, sprendimas priimtas „dėl grubių tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų pažeidimų, grėsmę nacionaliniam saugumui keliančios skleidžiamos informacijos, karo ir tautinės neapykantos kurstymo, tendencingos dezinformacijos skleidimo“.

LRTK praėjusią savaitę jau sustabdė televizijos programų „Planeta RTR“, „Rossija 24“, „NTV Mir“ ir „Belarus 24“ retransliacijas penkeriems metams, o „Pirmais Baltijas Kanals Lietuva“ („PBK“) ir „TVCi“ – trejiems metams.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Kijevo ir Maskvos pirmadienio derybos yra žingsnis į priekį, tačiau didelių vilčių į tai jis nededantis.

„Kaip tam tikras deeskalacijos mėginimas, tai yra žingsnis į priekį. Kol kas didelių vilčių aš nededu“, – pirmadienį „Info TV“ sakė šalies vadovas.

Tačiau, anot prezidento, derybos gali parodyti, kokios šiuo metu yra šalių lyginamosios pozicijos.

„Nors, kita vertus, iš tų derybų galbūt galėsime spręsti, kokios yra lyginamosios pozicijos šiuo metu tiek pačios Rusijos, tiek Ukrainos. Aš manau, kad Ukraina pasisėmė stiprybės iš to, kad jai pavyksta atlaikyti nuožmias priešo atakas. Rusija – atvirkščiai: turbūt įsivaizdavo pakankamai lengvą pasivaikščiojimą čia, Ukrainos žemėje, bet dabar mato, kad taip akivaizdžiai nėra“, – kalbėjo G.Nausėda.

„Tikiu, kad Rusija jau nebesijaučia taip gerai, kaip jautėsi pirmosiomis konflikto valandomis“, – pridūrė jis.

„Kautra“ Ukrainai dovanoja dešimt autobusų, jie veš humanitarinę pagalbą, apie savo iniciatyvas remiant šalį, prieš kurią Rusija pradėjo karą, skelbia ir kitos įmonės, organizacijos.

„Dovanojame dešimt autobusų. Jie ne pirmos jaunystės, savaime suprantama, jie važiuoja ten į savo, turbūt, trumpalaikį, ne ilgalaikį tikslą. Jie įvažiuos į vidų Ukrainos – organizuojame tai kartu su viešąja įstaiga „Ukrainos namai“, bus žmonės, kurie vairuos“, – BNS sakė „Kautros“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Parama organizuojama kartu su viešąja įstaiga „Ukrainos namai“, iš kauniečių surinktą humanitarinę pagalbą perdavė Raudonasis kryžius, ketinama įdėti ir medicinos priemonių siuntą. Savo ruožtu gyvūnų prieglauda „Nuaras“ dovanoja maisto ukrainiečių augintiniams.

„Kad autobusai nevažiuotų tušti, organizuojame logistiką Lietuvoje, kad parama, kuri buvo surinkta Lietuvoje, būtų nuvežta kartu su tais autobusais. Tikimės, rytoj tie autobusai išvažiuos“, – sakė jis.

Anot jo, prie Lenkijos-Ukrainos sienos autobusų konvojų pasitiks ukrainiečiai.