Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovės V.Stankūnienės, tai, kaip prastai atrodys šis planas, buvo užprogramuota jau Demografijos, migracijos ir integracijos strategijos rengimo metu.
„Tai buvo užprogramuota strategijos, kurios idėją suprasti buvo sunku, rengimo metu. Ji buvo pavadinta Demografijos, migracijos integracijos strategija. Aš, jei atvirai, nesuprantu, ką tai reiškia. Dokumentas buvo parengtas mėgėjiškai, rengėjams pritrūko kompetencijų, o su šių sričių profesionalais konsultuotasi nebuvo.
Mėgėjiškai strategijai parengti gerą planą – iššūkis. Buvo mėginama pasinaudoti visuomenės apklausa, tačiau su profesionalais konsultuotasi ir vėl nebuvo, o visuomenės apklausa nebuvo susisteminta profesionaliai. Taigi turime tai, ką turime, o turime pageidavimų rinkinį, tačiau ne priemones, vedančias į numatytus tikslus“, – planą kritikuoja pašnekovė.
Gimstamumo tiesioginės išmokos nepaskatins
Gimstamumas per artimiausius trejetą metų turėtų didėti dėl iki 50 eurų didėjančių vaiko pinigų, taip pat – dėl suplanuoto 100 eurų vertės kūdikio kraitelio ir lankymo namuose iki 1 metų amžiaus kiekvienam naujagimiui.
Planuojamas dalies išlaidų kompensavimas įsigyjant kūdikio auginimui būtiniausias prekes, samdant aukles bei nemokamas maitinimas pradinių klasių moksleiviams ir didesnė parama mokinio reikmenims. Dar viena priemonė, kuri per trejus artimiausius metus turėtų paskatinti gimstamumą – šeimos (nuolaidų) kortelė gausioms šeimoms ir šeimoms, prižiūrinčioms neįgalų asmenį.
Pasak V.Stankūnienės, įvairių šalių patirtis rodo, kad tiesioginės finansinės išmokos jei ir gali paskatinti gimstamumą, tai tik prastesnės socialinės padėties šeimose, tačiau masinio poveikio turėti negali.
„Tiesioginės finansinės išmokos geriausiu atveju padeda didinti gimstamumą tose šeimose, kuriose tos išmokos yra svarbus pajamų šaltinis, tačiau didžiajai daliai šeimų tai nepadės apsispręsti susilaukti vaikų. Priemonės pirmiausia turi būti nukreiptos į galimybių derinti darbą ir šeimą kūrimą, kainos ir vietos prasme prieinamas kokybiškas vaiko ugdymo ir priežiūros paslaugas. Tačiau nieko panašaus plane neradau. Tėra tik pora smulkių priemonių, bet joms asignavimai nenumatyti.
Valdžia taip pat deklaruoja tikslą sumažinti skurdą. Galbūt statistiniuose rodikliuose tam tikra dalis šeimų ir pasieks aukštesnį socialinį statusą, bet ar tai tie pinigai, kurie gali sumažinti skurdą? Nemanau. Skurdą mažina ne išmokos, o darbinės pajamos. Tikslai akivaizdžiai nebus pasiekti, arba statistiką jie pakeis laikinai, taip iškreipiant tikrosios padėties vaizdą“, – kalba pašnekovė.
Darbo imigrantams dempinguojant atlyginimus, paskatos emigruoti lieka
Antrasis plano tikslas – subalansuoti migracijos srautus, lėmusius spartų gyventojų mažėjimą Lietuvoje. Skatinant Lietuvos piliečius sugrįžti iš užsienio į Lietuvą, numatomas išsamus grįžtančių ir atvykstančių asmenų informavimas ir konsultavimas „vieno langelio“ principu, taip pat visapusiška ir individuali pagalba integruojantis mokyklose grįžtantiems ir atvykstantiems vaikams.
Skatinant Lietuvos piliečius sugrįžti, vyriausybės teigimu, bus stiprinamos bendruomenės, pritaikomos darbo rinkos paslaugos, darbdaviai bus skatinami ieškoti darbuotojų užsienyje. Na, o siekiant mažesnės emigracijos, siūloma stiprinti pilietiškumą, remiant žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų projektus bei didinti psichologinės pagalbos prieinamumą, visose savivaldybėse įgyvendinti adaptuotas savižudybių prevencijos programas.
Socialinių tyrimų centro migracijos ekspertas K.Žibas sako manantis, kad tikslas, jog imigracija taptų didesnė arba bent tokia pat, kaip ir emigracija – sunkiai pamatuojamas.
„Veiksmų planas yra deklaratyvus, o strateginių sprendimų migracijos politikos srityje aš jame nematau. Plane yra du elementai, kurių vienas kalba apie diasporą ir emigrantų susigrąžinimą, kitas – apie darbuotojų pritraukimą į Lietuvą.
Kalbant apie antrąjį elementą, su šiuo planu ar be jo, jau šiandieną Lietuvoje dirbančių trečiųjų šalių piliečių skaičiai yra rekordiniai – darbo migrantų oficialiai Lietuvoje yra apie 50 tūkst. Jau vien dėl to galima pasakyti, kad migracijos saldo yra teigiamas. Tačiau migracijos saldo mes negalime matuoti momentiniu atveju, nes tie žmonės išvažiuoja ir atvažiuoja kiti“, – pažymi K.Žibas.
Be to, pasak jo, nors daugybė žmonių džiaugiasi, kad darbo imigrantų skaičius padidėjo, svarbu tai, kas slypi už įspūdingų skaičių: „Jei pažvelgtume į darbo migrantų darbo sąlygas, pamatytume niūrų vaizdą. Jie yra smarkiai išnaudojami, susiduria su atlyginimų nemokėjimu. Taigi, mums reikia ne tik pažiūrėti į skaičius ir džiaugtis, kad kažkas atvyksta, bet ir tai, kokios yra tų žmonių darbo ir gyvenimo sąlygos.“
Tačiau grįžtamosios migracijos skatinimas, pasak K.Žibo, nėra susijęs nei su migracijos, nei su diasporos politika.
„Grįžtamosios migracijos skatinimas iš esmės yra susijęs su bendra socioekonomine situacija. Jei pažvelgtume į EBPO arba Gini indeksą (indeksas rodo žmonių pajamų pasiskirstymą – LRT.lt), pamatytume, kad Lietuva velkasi pačioje apačioje. Tai reiškia, kad mes kalbame ne apie migracijos, o apie socialinę ir ekonominę politiką. Kol nepakilsime šiuose rodikliuose nuo dugno, tol kalbėti apie emigrantų pritraukimo programas nėra logikos“, – tikina pašnekovas.
Tuo metu psichologinė pagalba, įvardyta plane, yra labai svarbi šeimoms, kurių dalis gyvena Lietuvoje, dalis – užsienyje, giminėms paliktiems vaikams, tačiau ši priemonė, pasak pašnekovo, emigracijos sumažinti negali, ji gali tik amortizuoti emigracijos pasekmes.
Atsakymo, kaip emigracija taps mažesnė už imigraciją, plane sako neradusi ir V.Stankūnienė. „Ar bus pakeista ta aplinka, kuri išstumia mūsų gyventojus ieškoti darbo pajamų užsienyje? Ar mes kliausimės imigracija iš kitų šalių, kuri vyksta ir dabar, dažniausiu atveju – iš Rytų?
Toliau išlieka mūsų gyventojus išstumiančios sąlygos, tuo metu pritraukiame žmones iš kitų šalių, kuriems tos sąlygos yra ganėtinai geros. Mes įvežame pigią darbo jėgą ir dempinguojame galimą darbo užmokesčio kilimą. Žmonės grįžti norėtų, tačiau plane nėra akcentuojamos sąlygos, dėl kurių būtų norima sugrįžti“, – kalba V.Stankūnienė.
Kaip pagelbės gyvenimo trukmės ilginimas?
Trečiasis plano tikslas – suteikti daugiau galimybių vyresnio amžiaus žmonėms išlikti aktyviais visuomenės nariais. Šioje dalyje numatoma nuosekliai didinti socialinio draudimo pensijas (vidutiniškai po 25 eurus kasmet), taip pat visiems nedirbantiems pensinio amžiaus asmenims suteikti 80 proc. nuolaidą važiuoti vietiniu viešuoju transportu.
Skatinant vyresnių žmonių užimtumą, siūloma sukurti verslumo skatinimo fondą „Verslas 54+“, mažinti „Sodros“ įmokas pensinio amžiaus darbuotojams, dirbantiems regionuose, susiduriančiuose su darbo jėgos trūkumu, remti jų integraciją į darbo rinką.
Rūpinantis senjorų sveikata, siūloma organizuoti papildomas greitosios medicinos pagalbos brigadas efektyvesniam reagavimui į insulto ir infarkto atvejus. Numatoma aktyvi globos, integruotų slaugos ir socialinių paslaugų plėtra namuose ir bendruomenėje.
Pasak V.Stankūnienės, siekis ilginti gyvenimo trukmę atrodo kaip būdas spręsti demografines problemas, tačiau numatytos priemonės nutaikytos ne į mirtingumo statistiką žemyn tempiančias žmonių grupes.
„Siekis ilginti gyvenimo trukmę tarsi yra demografinių problemų, sveikatos problemų sprendimas. Tačiau, palyginti su kitomis ES šalimis, mūsų mirtingumo rodikliai iki šiol yra vieni blogiausių, visų pirma – dėl per didelio jauno ir vidutinio amžiaus vyrų. Plane akcentuojama pagalba pagyvenusiems žmonėms ir tai yra gerai, tačiau su vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodikliais tai menkai susieta“, – pažymi demografė.
