„Žemės ūkio ministerija teikė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai (pasiūlymą – BNS) dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos atšaukimo ir komisija mūsų pasiūlymui pritarė“, – žurnalistams sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento direktorė Virginija Žoštautienė.
Ekstremali situacija valstybės mastu buvo paskelbta praėjusių metų spalio mėnesį, nes rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais šalyje iškritusių kritulių kiekis keliskart viršijo daugiametį vidurkį ir padarė žalos ūkininkams.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, dėl gausių kritulių žemdirbiai patyrė apie 40 mln. eurų nuostolių.
Pasak V.Žoštautienės, šiuo metu situacija suvaldyta, todėl poreikio valstybės lygio ekstremaliai situacijai nėra.
„Šių metų žiemos ir pavasarinė situacija meteorologiniu atžvilgiu stabilizavosi“, – teigė ŽŪM atstovė.
Pernykštės liūtys padarė žalos ūkininkams maždaug 20-yje Lietuvos savivaldybių, bet kompensacijos jiems dar neišmokėtos.
V.Žoštautienės teigimu, Europos Komisija kompensacijoms yra skyrusi apie 9 mln. eurų, dalį paramos žemdirbiams iš rezervo ketina mokėti ir Vyriausybė.
Aptarė Gedimino kalną
Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija penktadienį taip pat aptarė nuošliaužų nuniokoto Gedimino kalno situaciją.
Ekstremali situacija dėl kalno būklės sostinėje paskelbta 2017-ųjų gruodį. Komisija nusprendė siūlyti šią ekstremalią situaciją pratęsti.
„Aišku, daug darbų padaryta, stabilizuota situacija ir tą tikrai mato kiekvienas Lietuvos pilietis ir gyventojas, tačiau dabar žiemai pasibaigus, atėjus pavasariui, yra naujos grėsmės, kad gali būti naujų nuošliaužų“, – sakė komisijos pirmininkas, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Ekstremalią situaciją žadama atšaukti, kai bus konstatuota, kad kalno gruntas nebetrūkinėja ir nebėra nuošliaužų pavojaus.
Šiuo metu Gedimino kalno būklė išlieka kritinė, bet stabili, o pavojus dėl nuošliaužų kyla vakarinio šlaito papėdėje bei ties pietrytinės gynybinės sienos dalimi, teigia specialistai.
Vyriausybinė komisija taip pat diskutavo apie tarnybų darbą ekstremalių situacijų metu.
Pasak E.Misiūno, komisija modeliavo pasiruošimą „blogiausiai ekstremaliai situacijai“ taikos metu – galimai Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės avarijai.
Ministro teigimu, ministerijų ir tarnybų atstovai aptarė valstybės turimą maisto produktų rezervą, kalbėjo apie galimą gyventojų iš Rytų Lietuvos evakavimo procesą. Konkrečių detalių jis neatskleidė, motyvuodamas, kad aptarti duomenys yra įslaptinti.
„Kitą posėdį rengsime po dviejų – trijų mėnesių, bus kalbama apie šitos situacijos analizę“, – sakė E.Misiūnas.
Baltarusijoje atominė elektrinė statoma netoli sienos su Lietuva, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuva nuolat kaltina Minską, kad jėgainė Astrave statoma nesaugiai. Baltarusija atkerta besilaikanti visų saugumo reikalavimų.
