Kaip BNS sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, kol kas neapsispręsta tik dėl būsimojo organo juridinio statuso, tačiau nutarta, kad yra pakankamai klausimų tautinėms mažumoms, kad jie būtų sprendžiami Vyriausybės lygiu.
„Nusprendėme, kad turėsime tokią komisiją ar tarybą. Tai būtų darbinis organas pasiūlymams tautinių mažumų politikos srityje rengti ir teikti Vyriausybei“, – BNS sakė D.Matulionis.
Anot jo, komisija kartu su tautinių mažumų bendrijomis imtųsi koordinacinio darbo sprendžiant pietryčių Lietuvos ekonomines problemas, ypač po Europos Komisijos sprendimo padalinti šalį į du regionus – Vilniaus bei Vidurio ir vakarų Lietuvos. Taip Vilniaus krašto savivaldybės turėtų sulaukti mažesnės europinės paramos.
„Finansų ministerija, kuri irgi dalyvaus procese, turėtų pateikti savo viziją, kaip tai atrodys, kaip padaryti, kad šie rajonai aplink Vilnių nenukentėtų ekonominės plėtros požiūriu“, – teigė vicekancleris.
Anot jo, komisija turėtų nagrinėti ir Lietuvos lenkų, rusų, baltarusių, žydų bei kitų šalyje esančių tautinių bendrijų švietimo klausimus.
-
Tėvynės ieškojimai: kodėl Lietuva vis dar negali atsikratyti kalbinio nacionalizmo?
-
Lietuvos totorė N.Mažitova: „Buvo dienų, kai pasninkas truko apie 17 valandų, lauke tvyrant 30–35 laipsniams karščio“
-
Diakonas K.Pankrašovas: „Kartais žmonės užeiti į cerkvę bijo, klausia, ar pas mus galima tik su skarom“
„Diskusija yra ir tautinių bendruomenių statusas, kaip mes jį apibrėšime – šiuo metu įstatymiškai tai nėra padaryta“, – sakė vicekancleris.
Galutinį sprendimą sudarant komisiją dar turės priimti Vyriausybė, jai turėtų vadovauti D.Matulionis, joje veiktų tautinių mažumų bendrijų, ministerijų, Tautinių mažumų departamento atstovai.
Šiuo metu įvairius tautinių mažumų klausimus sprendžia 2015-aisiais įsteigta Tautinių bendrijų taryba – ji vienija tautinių mažumų bendrijas ir kitas organizacijas, tačiau jos sudėtyje nėra Vyriausybės atstovų.
