S.Skvernelio teigimu, norisi pasidžiaugti visais žmonėmis, prisidėjusiais prie pakankamai geros situacijos dėl koronaviruso šalyje.
Kartu jis sakė, kad realybė tokia, kad vakcinos ar vaistų nuo koronaviruso nėra, todėl turime susitaikyti su realybe, jog teks gyventi greta COVID-19.
Šiandien patvirtinta strategija, kurią lydės kiti dokumentai.
S.Skvernelis nurodė, kad koronaviruso valdymo strategija bus įgyvendinama vadovaujantis penkiais esminiais principais.
Tarp jų: asmenų, priklausančių aukštam rizikos laipsniui, saugojimas; iniciatyvus atvejų lokalizavimas ir operatyvus reikalingų priemonių įgyvendinimas; operatyviai ir objektyviai informuota visuomenė; įrodymais ir faktais grįstų sprendimų priėmimas; tarptautinis bendradarbiavimas, pirmiausia – Europos Sąjungos lygiu.
Klausiamas, ar įmanomas toks variantas, kad didžiausios rizikos asmenys dvejus metus dirbtų nuotoliniu būdu, S.Skvernelis sakė, kad tai galima tik prognozuoti.
Kartu jis nurodė, kad nuotolinis darbas – ne minusas, tam yra galimybių. Esą daug kas priklausys ir nuo medikų rekomendacijų. Jeigu jie nerekomenduotų, būtų galima dirbti įprastai, ne nuotoliniu būdu.
Kaip aukštos rizikos grupei priskiriami asmenys turėtų saugotis, S.Skvernelis sakė, kad tai – priemonės, naudojamos ir dabar. Tarp jų – darbas nuotoliniu būdu, kaukių dėvėjimas, kontaktų vengimas.
Darbas biuruose turės vykti laikantis visų saugumo reikalavimų: dezinfekavimo, reikiamų atstumų tarp dirbančiųjų laikymosi.
Po karantino būtų leista veikti visam verslui normaliu režimu.
Tačiau nustačius susirgimų židinius tam tikrose vietovėse, jose būtų imtasi visų reikiamų veiksmų. Tarkime, tam tikruose miesteliuose galėtų neveikti nė viena kavinė, nė vienas sporto klubas ir panašiai.
Trys asmenų rizikos grupės
Strategijoje išskiriami trys asmenų rizikos laipsniai: aukštas (vyresni kaip 60 metų amžiaus, reikšmingų gretutinių ligų turintys, tiesioginį kontaktą su koronavirusu infekuotais žmonėmis ir panašiai turėję asmenys), vidutinis ir žemas.
Nurodoma, kad kuo aukštesniam rizikos laipsniui priskiriamas asmuo, tuo intensyvesnis turi būti apsaugos priemonių taikymas.
Žemo rizikos laipsnio asmenims būtų taikomos standartinės visuomenės sveikatos priemonės.
„Antro principo – iniciatyvus atvejų lokalizavimas ir operatyvus reikalingų priemonių įgyvendinimas – taikymas numato viruso atvejų lokalizavimą, imamasi kontrolės iniciatyviai testuoti ir prireikus formuoti žiedo karantinus, siekiant sustabdyti viruso plitimą. Lokalizavimas gali būti taikomas bet kokio dydžio ir organizacinės formos subjektui – tai gali būti šeima (namų ūkis), įmonė ar institucija, vaikų darželis, ligoninė, parduotuvė, miesto mikrorajonas, savivaldybės teritorija ir panašiai“, – nurodoma strategijoje.
Teigiama, kad itin griežtų karantino sąlygų taikymas, ypač visoje šalies teritorijoje, – kraštutinė priemonė, siekiant suvaldyti viruso plitimą, kai epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad kitos taikytos priemonės nepakankamai veiksmingos.
„Todėl iniciatyvaus testavimo priemonėmis bus siekiama kuo anksčiau nustatyti užsikrėtimo virusu atvejus ir imtis atvejų lokalizavimo. Atvejai lokalizuojami ir atitinkamos režimo karantino sąlygos nustatomos remiantis epidemiologinės kontrolės rezultatais. Taikant žiedo karantinavimą, nustatytų karantino sąlygų laikymasis tampa esminiu ir svarbiausiu aspektu viruso išplitimui didelėje šalies teritorijos dalyje ar visoje šalyje sustabdyti“, – teigiama strategijoje.
Todėl iniciatyvaus testavimo priemonėmis bus siekiama kuo anksčiau nustatyti užsikrėtimo virusu atvejus ir imtis atvejų lokalizavimo.
Gali susidaryti naujų viruso židinių
Strategijoje sakoma, kad daroma prielaida, kad lengvinant karantino sąlygas ir asmenims, priklausantiems žemesniam rizikos laipsniui, palaipsniui grįžtant į aktyvų socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, užsikrėtusiųjų virusu skaičius gali išaugti, taip pat gali susidaryti naujų ir įvairaus dydžio viruso židinių.
Esą todėl itin svarbu laiku užtikrinti operatyvų asmenų, kurie įtariami užsikrėtę virusu, ištyrimą visuose Lietuvos regionuose. Taip pat būtina sustiprinti epidemiologinę kontrolę ir įgyvendinti priemones, kurios galėtų palengvinti ir pagreitinti kontrolės procesus.
Kaip vienas pagrindinių viruso valdymo kontrolės mechanizmo elementų numatomas iniciatyvus tikslinis testavimas.
Toks testavimas, kaip nurodoma dokumente, bus atliekamas ligoninėse ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, slaugos įstaigose ir globos namuose, kuriuose kyla didžiausia grėsmė užsikrėsti asmenims, priskiriamiems aukštam rizikos laipsniui dėl asmeninių rizikos veiksnių, ir medikams.
„Tiksliniai tikrinimai bus atliekami parduotuvėse, vaistinėse, socialinės priežiūros namuose, ugdymo įstaigose ir kitose vietose, pasižyminčiose didele žmonių koncentracija ir glaudžiais kontaktais. Bus nustatyti konkretūs kriterijai, kokiais parametrais vadovaujantis turėtų būti pasirenkamos tikslinės grupės ar objektai iniciatyviam tiksliniam testavimui.
Greta tikslinio testavimo, siekiant minimizuoti galimą viruso plitimą, bus vykdomas ir iniciatyvus atsitiktinis testavimas šalies ir atskirų regionų mastu. Mechanizmas apims visą seką reikalingų veiksmų, testavimo metu nustačius infekuotą asmenį, – operatyvus infekuoto asmens kontaktinio žiedo karantinavimas ir testavimas“, – sakoma strategijoje.
Tiksliniai tikrinimai bus atliekami parduotuvėse, vaistinėse, socialinės priežiūros namuose, ugdymo įstaigose ir kitose vietose, pasižyminčiose didele žmonių koncentracija ir glaudžiais kontaktais.
Remiantis iniciatyvaus testavimo rezultatais, konkrečios vietos šalyje pagal viruso plitimą gali būti skelbiamos padidintos rizikos arba, priešingai, saugesnėmis zonomis, kuriose būtų galima sušvelninti reikalavimą laikytis infekcinio saugumo reikalavimų ar visiškai jo atsisakyti.
Peržiūrės sistemos pasirengimą
Nurodoma, kad, atsižvelgiant į tai, kad ateityje pasaulyje prognozuojama dar ne viena galima viruso sukelta pandemija ir ją lydinčios galimos epidemiologinės krizės atskirose šalyse, taip pat objektyviai įvertinus patirtį, kaip veikė šalies sveikatos sistema 2020 metų kovo–balandžio mėnesiais, numatoma iš esmės peržiūrėti Lietuvos sveikatos sistemos pasirengimą tokioms situacijoms, sustiprinti sveikatos sistemos pajėgumus, parengti planus, kaip ir kas turi veikti.
„Pažymėtina, kad siekiant išvengti itin skaudžių naujojo koronaviruso pasekmių, t. y. mirčių nuo viruso, planuojama iš esmės peržiūrėti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį ir įvertinti, ar sveikatos priežiūros paslaugos šalia būtinosios pagalbos ir planinių paslaugų neturėtų pasipildyti nauja nuolatine sveikatos priežiūros paslaugų grupe – COVID-19 ligos padarinių gydymas“, – sakoma COVID-19 strategijoje.
Nurodoma, kad Lietuva jau dabar aktyviai įsitraukia į vykdomus veiksmingų vaistų tyrimus ir planuoja įsitraukti, kuriant vakciną nuo viruso.
Dalyvavimas tokiuose tyrimuose bus užtikrinamas ir iniciatyviai vystomas ir toliau, nes vienas iš prioritetų – aprūpinti šalį veiksmingomis ir inovatyviomis ligos gydymo ir viruso prevencijos priemonėmis, kai tik jos bus sukurtos ir patvirtintos.
„Esant tinkamai infrastruktūrai ir kitoms būtinoms sąlygoms, Lietuva ir pati imtųsi diagnostinių priemonių, jų komponentų gamybos“, – teigiama strategijoje.
Socialinėje srityje, įvertinus viruso pandemijos sukeltus iššūkius, numatoma persvarstyti socialinių ir kitų paslaugų teikimo būdus, įvertinti naujas galimybes paslaugas teikti tokiu būdu, kad bet kokios grėsmės sukėlimas asmenims, priskirtiems aukštam rizikos laipsniui, būtų sumažintas iki minimumo, bet kartu būtų tinkamai atliepiami paslaugų gavėjų poreikiai.
Strategijoje teigiama, kad ekonomikos srityje finansavimą tikslinga skirti žmogiškajam kapitalui, skaitmeninei ekonomikai, inovacijoms, ekonominei infrastruktūrai ir energetikai.
„Investicijų į šias sritis koncentracija padėtų sukurti nematerialią ir fizinę infrastruktūrą, siekiant ilguoju laikotarpiu didesnės aukštą pridėtinę vertę kuriančio verslo dalies šalies ekonomikos struktūroje, subalansuoto augimo regionuose ir tvarios, klimatui draugiškos ekonomikos“, – rašoma dokumente.
Strategija bus peržiūrima, kai bus sukurta vakcina nuo viruso; sukurti vaistai nuo viruso sukeltos ligos; moksliškai įrodyta, kad susiformuoja imunitetas virusui.
Ruošiamasi galimoms bangoms ar protrūkiams
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga anksčiau trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė, kad naujoje koronaviruso valdymo strategijoje kalbama ne tiek apie draudimus, kiek apie priemones, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas tvarus, normalus šalies ir visų jos sektorių, taip pat – ir sveikatos priežiūros, funkcionavimas.
„Kalbama apie tam tikras investicijas, kurios yra reikalingos tam, kad pasiruoštumėme ateityje galimoms bangoms ar vėlgi infekcijos protrūkiams. Bet tikrai čia kalbama ne apie būtinai kažkokius apribojimus, o labiau apie tai, kaip šalis galėtų susitvarkyti po šito didelio iššūkio, kuris, be abejo, kad yra iššūkis ne tik Lietuvai, bet ir kitoms pasaulio valstybėms“, – sakė A.Veryga.
Bet tikrai čia kalbama ne apie būtinai kažkokius apribojimus, o labiau apie tai, kaip šalis galėtų susitvarkyti po šito didelio iššūkio.
S.Skvernelis antradienį Seime sakė, kad koronaviruso krizės valdymo strategijoje greičiausiai bus atspindėtas dvejų metų laikotarpis: kaip turėsime elgtis ir pagal kokius kriterijus gyventojus suskirstysime į rizikos grupes.
„Tai didžiausios rizikos grupės žmonėms reikės ypač saugotis. Juos ir mes turėsime saugoti. Tai formų galima surasti įvairių: nuo apsaugos priemonių dėvėjimo iki iš tikrųjų minimalizacijos kontakto. Tai dalis švietimo darbuotojų irgi patenka į tą grupę, kur turės tų rekomendacijų greičiausiai laikytis“, – nurodė jis.
Formų galima surasti įvairių: nuo apsaugos priemonių dėvėjimo iki iš tikrųjų minimalizacijos kontakto.
S.Skvernelis aiškino, kad turėsime naują realybę, kurioje turėsime gyventi ne kelis mėnesius, o metus.
Premjeras pabrėžė, kad net atšaukus karantiną bus rekomendacijos ir nurodymai, kaip žmonės turi saugotis ir saugoti kitus.
