Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad aštuonioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė dirba nesibaigiančių ir vis naujų krizių sąlygomis.
„Dar visai neseniai kaip beprecedentė savo smūgiu Lietuvos žmonių sveikatai ir gyvybei, visuomenės socialinei sanglaudai, taip pat ekonomikai ir viešiesiems finansams atrodžiusi COVID-19 pandemija nublanksta prieš naują, egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei, jos demokratinei sanklodai ir piliečių gyvenimo būdui sukėlusią Rusijos karinę invaziją į Ukrainą. Lietuvos valios priešintis ir tam reikalingų išteklių ir gebėjimų sutelkimas bus svarbiausias Vyriausybės 2022 m. uždavinys. Nors planuotas ir ankstesnėse darbotvarkėse, dėl karo jis tapo didžiausiu prioritetu“, – teigia premjerė I.Šimonytė.
Anot premjerės, atsižvelgiant į politinį kalendorių, Seimo 2022 m. pavasario ir rudens sesijos bus lemiamos norint įvykdyti valdančiosios daugumos pažadėtus pertvarkymus.
COVID-19 pandemija nublanksta prieš naują, egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei, jos demokratinei sanklodai ir piliečių gyvenimo būdui sukėlusią Rusijos karinę invaziją į Ukrainą.
„Ypač svarbūs bus šalies apgynimą bei energetinę nepriklausomybę užtikrinantys sprendimai. Rusijos karinė invazija į Ukrainą, Vakarų šalių paskelbtos ir planuojamos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai neabejotinai turės įtakos globaliai ekonomikai. Tai dar labiau sustiprins praėjusių metų antroje pusėje sutrikusių tiekimo grandinių poveikį.
Didelis neapibrėžtumas sunkina patikimą prognozavimą, tačiau ir tokiomis neapibrėžtomis sąlygomis svarbus Vyriausybės prioritetas bus šio poveikio, labiausiai pasireiškiančio sparčiu kainų (ypač energetikos produktų) didėjimu, padarinių švelninimas.
2022 m. Vyriausybė pateikė arba dar pateiks Seimui svarstyti ir su Vyriausybės kadencijos reformomis siejamus įstatymų paketus, visų pirma viešojo administravimo pertvarką ir efektyvinimą siūlančias Valstybės tarnybos ir lydimųjų įstatymų pataisas, taip pat Seimo jau svarstomą sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką numatantį įstatymų paketą. Pasikeitusi saugumo situacija šių pokyčių aktualumo ne tik nemažina, o priešingai – jį didina, kadangi itin svarbu siekti efektyvios viešojo sektoriaus veiklos, garantuoti mokesčių mokėtojams geriausią grąžą už sumokėtus mokesčius“, – teigia I.Šimonytė.
Anot jos, Vyriausybės 2022 m. planuose ir pasiūlymuose gausu ir kitų svarbių įstatymų projektų iš Vyriausybės programos ir ministrų strateginės darbotvarkės.
„2021 metų Vyriausybės veiklos patirtys, globalūs ir regioniniai įvykiai verčia koreguoti ankstesnius planus ir papildomą dėmesį skirti šiems klausimams: Dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir pablogėjusios regioninės saugumo padėties – didelis dėmesys krašto apsaugai. Visiškas nepriklausomumas nuo Rusijos energetikos sistemų ir energijos šaltinių tapo neatidėliotina būtinybe – spartinsime sinchronizaciją su Europos elektros tinklais ir atsijungimą nuo Baltarusiją, Rusiją ir Baltijos šalis jungiančio elektros žiedo (BRELL).
Reikšmingai išaugus kibernetinių grėsmių lygiui, stiprinsime valstybės, jos institucijų ir kritinių ekonomikos sektorių kibernetinę gynybą ir koordinavimo sistemas. Vyriausybės suplanuotą Skaitmeninės transformacijos darbotvarkę planuojame įgyvendinti, skirdami papildomą dėmesį ir investicijas kibernetinei saugai, taip pat informacinių sistemų ir duomenų išsaugojimui fizinių atakų atvejais.
COVID-19 pandemijos ir nelegalios migracijos krizėms valdyti, taip pat pabėgėliams iš Ukrainos priimti Lietuvoje labai reikalingi ir vertingi duomenys agreguojami ir teikiami per Valstybės duomenų valdysenos informacinę sistemą (VDV IS). Tęsime valstybės duomenų valdysenos reformą (pateiksime Statistikos įstatymo pataisas) ir stiprinsime Statistikos departamento pajėgumus lanksčiai reaguoti į operatyvinius ir ilgalaikius duomenų poreikius.
Jungtinėms Amerikos Valstijoms (toliau – JAV), Europos Sąjungai (toliau – ES) ir kitoms šalims sutarus taikyti ir plėsti sankcijas, Lietuvos decentralizuota sankcijų įgyvendinimo sistema jau nebeatitinka naujų poreikių, todėl Vyriausybė skirs dėmesį ir reikiamus išteklius veiksmingai sankcijų įgyvendinimo sistemai sukurti.
COVID-19 pandemijai pereinant į sezoninio susirgimo statusą, numatome, kad ligos valdymas remsis rizikos grupių skiepijimuisi. Planuojame iš esmės pertvarkyti ir sustiprinti šiuo metu Lietuvoje nepatenkinamai veikiančią imunoprofilaktikos sistemą.
Galiausiai Vyriausybė pasiryžusi 2022 m. parengti, su visuomene aptarti ir 2023 m. pavasario sesijos pradžiai pateikti Seimui naująją ilgalaikę valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“. Nors įsivaizduojama ir svajojama, ateitis sunkiai nuspėjama, todėl Lietuva turėti gebėti veikti esant bet kuriam ateities scenarijui“, – teigia premjerė.
2021 m. augo geopolitinės grėsmės
Vyriausybės ataskaitoje rašoma, kad 2021 m. Lietuvos geopolitinėje aplinkoje didėjo neapibrėžtumas ir augo konvencinės ir hibridinės grėsmės. Nuo praėjusių metų ypač jaučiamas esminis regioninio saugumo situacijos pablogėjimas, kurį daugiausia lėmė stiprėjanti JAV ir Kinijos priešprieša, JAV pasitraukimas iš Afganistano ir Talibano režimo sugrįžimas, Rusijos išsakyti ultimatumai JAV ir Vakarams dėl NATO nesiplėtimo į rytus ir atviras Rusijos grasinimas karinių ir techninių priemonių panaudojimu, Baltarusijos teritorijos panaudojimas Rusijos kariams telkti bei Baltarusijos suvereniteto de facto praradimas.
2021 m. pabaigoje Kinijos ekonominis spaudimas pasiekė precedento neturintį mastą – buvo siekiama tiek paveikti Lietuvos ir Kinijos dvišalę prekybą, tiek izoliuoti Lietuvos verslą nuo tarptautinių tiekimo grandinių.
2021 m. pabaigoje Kinijos ekonominis spaudimas pasiekė precedento neturintį mastą – buvo siekiama tiek paveikti Lietuvos ir Kinijos dvišalę prekybą, tiek izoliuoti Lietuvos verslą nuo tarptautinių tiekimo grandinių. Ekonominės diplomatijos srityje, stiprinant šalies ekonominį atsparumą bei atremiant Kinijos spaudimą, daugiausia dėmesio skirta ekonominių ryšių su JAV ir Pietryčių Azijos regiono šalimis plėtrai, eksporto rinkų įvairinimui ir alternatyvių tiekimo šaltinių užtikrinimui.
2021 m. geopolitinei aplinkai turėjo įtakos ir nekonvencinės grėsmės bei iššūkiai – Lietuvos pašonėje veikianti nesaugi Baltarusijos atominė elektrinė, kibernetinio ir energetinio saugumo klausimai. Ypač dideliu geopolitiniu iššūkiu Lietuvai tapo A.Lukašenkos sukeltos neteisėtos migracijos iš Vidurio Rytų ir kitų regionų srautai.
Kaip ir kiekvienais metais, Lietuvai buvo labai svarbu išlaikyti ES vienybę ir europinį solidarumą siekiant parengti bendrą ES atsaką į globalius ir regioninius iššūkius. Tai buvo ypač aktualu rengiant ES atsaką į Kinijos ekonominį ir politinį spaudimą Lietuvai, parodant ES vienybę agresyvėjančių Rusijos veiksmų akivaizdoje, koordinuojant sankcijų Rusijai ir Baltarusijai klausimus.
Lietuvos pastangomis Baltarusijos režimo dirbtinai sukelta „migracijos krizė“ buvo pripažinta hibridine ataka, o ES institucijos ir valstybės narės pademonstravo išskirtinį solidarumą su šia ataka tiesiogiai susidūrusiomis šalimis.
Lietuvos ir JAV santykiai savo intensyvumu ir turiniu pasiekė aukščiausią lygį per visą istoriją.
2021 m. darbą pradėjusi naujoji JAV administracija išlaikė savo strateginę kryptį – dominuojančia kryptimi išliko Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas, tačiau ji vis daugiau dėmesio skyrė Europai bei transatlantinio ryšio stiprinimui. Lietuvos ir JAV santykiai savo intensyvumu ir turiniu pasiekė aukščiausią lygį per visą istoriją. Ženkliai sutvirtinta Lietuvos ir JAV strateginė partnerystė teigiamai veikė geopolitinę aplinką, Lietuva gavo daug praktinės JAV paramos ir palaikymo.
Spręsdama 2021 m. iššūkius, Lietuva iš NATO ir ES narių sulaukė beprecedenčio solidarumo, Lietuvos pozicijos tapo suprantamesnės, o ES ir NATO pademonstravo didelį susitelkimą. Visa tai teigiamai paveikė ir mūsų šalies geopolitinę aplinką. Tačiau 2021 m. iššūkiai – ypač Baltarusijos režimo hibridinė ataka, Kinijos ekonominis spaudimas, Rusijos ultimatumai bei Rusijos karinės jėgos demonstravimas – parodė, kad mūsų regione, Europoje ir globaliai formuojasi nauja saugumo realybė, kurią įtvirtins 2022 m. vasarį Rusijos pradėta karinė invazija į Ukrainą.
Ekonomika sparčiai auga, bet nerimą kelia infliacija
Apžvelgiant pagrindinius makroekonominius rodiklius, pažymėtina, kad 2021 m. ekonomika augo sparčiai, gerėjo darbo rinkos rodikliai, tačiau registruotas gyventojų sumažėjimas (dėl COVID-19 pandemijos) ir padidėję neteisėtos imigracijos srautai.
2021 m. bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP) sudarė 55,3 mlrd. eurų to meto kainomis. Palyginti su 2020 m., realusis BVP pokytis, atmetus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 4,8 proc. (neatmetus sudarė 4,9 proc.). BVP didėjo daugiausia dėl penktadaliu išaugusios pramonės produkcijos, kurioje net 5 45,6 proc. padidėjo chemikalų ir chemijos gamyba.
Parama verslui padėjo stipriai sušvelninti neigiamą COVID-19 poveikį ekonomikos augimui. Daugiau nei trečdalis įmonių gavo nukentėjusiesiems nuo COVID-19 skirtą valstybės paramą. 2020 m. mokestinė pagalba siekė 609 mln. eurų, o 2021 m. – 788 mln. eurų. 2020 m. subsidijos viršijo 1 mlrd. eurų, o 2021 m. – 730 mln. eurų.
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta pernai išaugo 12,9 proc., o maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta – 19,6 proc. Remiantis išankstiniais duomenimis, palyginti su 2020 m., prekių eksportas padidėjo 20,5 proc., importas – 29,5 proc. 2021 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas sudarė 61,9 proc. viso Lietuvos eksporto ir, palyginti su 2020 m., padidėjo 25,9 proc. Pagrindinės lietuviškos kilmės prekių eksporto partnerės 2021 m. buvo Vokietija ir JAV. Didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį sudarė chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija.
Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje per metus padidėjo 4,1 proc. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. sudarė 24,8 mlrd. eurų. Daugiausia mūsų šalyje investavo Vokietija.
2021 m. užfiksuota didžiausia metinė infliacija per pastaruosius penkerius metus − 10,7 proc.
Lietuvos sukauptosios tiesioginės investicijos užsienyje per metus padidėjo 4,4 proc. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. sudarė 9 mlrd. eurų. Daugiausia investuota JAV, Latvijoje, Estijoje, Kipre, Nyderlanduose.
2021 m. (2021 m. gruodį, palyginti su 2020 m. gruodžiu) užfiksuota didžiausia metinė infliacija per pastaruosius penkerius metus − 10,7 proc. Tokį kainų šuolį lėmė didelis energetikos kainų augimas pasaulinėje rinkoje, po COVID-9 ekonominio veiklos nuosmukio labai greitai padidėjusi paklausa ir vertės grandinių fragmentacija bei sutrikimai, neleidžiantys tos paklausos patenkinti.
Labiausiai augo su būstu susijusių prekių ir paslaugų, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos – 26,2 proc., transporto prekių ir paslaugų – 17,8 proc., maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų – 11,5 proc. Reikšmingai – beveik 60 proc. – išaugo šilumos energijos kainos, kurios pastaruosius keletą metų buvo santykinai nedidelės dėl žemų gamtinių dujų ir biokuro kainų.
Gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, 2021 m. užimtų gyventojų buvo 1 mln. 368,6 tūkst. ir šis skaičius per metus beveik nepasikeitė. Tačiau itin sumažėjo bedarbių – 16,8 proc. 2021 m. nedarbo lygis šalyje buvo 7,1 proc., arba 1,4 procentinio punkto mažesnis nei 2020-aisiais. 2021 m. šalyje buvo 27,4 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams – tai 51,2 proc. daugiau nei prieš metus. Daugiausia laisvų darbo vietų buvo transporto ir saugojimo, prekybos, apdirbamosios pramonės įmonėse.
Vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis augo beveik 10 proc. ir sudarė 995,3 euro atskaičius mokesčius. Tačiau dėl paspartėjusios infliacijos realusis darbo užmokestis per metus padidėjo 4,1 proc.
Mirčių šuolis
2021 m. mirė 23,3 tūkst. daugiau žmonių negu gimė. 2021 m. mirė 47,9 tūkst. žmonių arba 4,4 tūkst. (10,1 proc.) daugiau negu 2020 m.
Per metus gyventojų Lietuvoje sumažėjo 15,8 tūkst. (0,6 proc.). Tai lėmė neigiama natūrali kaita, ypač padidėjęs mirtingumas, kurį nemaža dalimi sąlygojo ir COVID-19 pandemija. 2021 m. mirė 23,3 tūkst. daugiau žmonių negu gimė. 2021 m. mirė 47,9 tūkst. žmonių arba 4,4 tūkst. (10,1 proc.) daugiau negu 2020 m.
Nuo COVID-19 ligos 2021 m. mirė 5 569 žmonės, 2020 m. – 1 842 žmonės.
Šiek tiek mažėjo ir gimstamumas. 2021 m. gimė 24,6 tūkst. kūdikių arba 0,5 tūkst. (2 proc.) mažiau negu 2020 m. Mažėjant bendram gyventojų skaičiui, didėja pagyvenusių žmonių dalis populiacijoje: 2021 m. vaikų buvo 1,3 karto mažiau nei pagyvenusių žmonių. Neto tarptautinė migracija buvo teigiama – 7,5 tūkst. daugiau žmonių atvyko į Lietuvą nei iš jos išvyko, tačiau dėl gerokai didesnės neigiamos natūralios kaitos to neužteko, kad gyventojų skaičius nesumažėtų.
2021 m. iš Lietuvos emigravo 28,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 22,7 proc. daugiau negu 2020 m. Daugiausia jų (23,2 proc.) išvyko į Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Vokietiją. 2021 m. į Lietuvą imigravo 35,9 tūkst. žmonių – 16,7 proc. mažiau nei 2020 m. Pusė atvykusiųjų – Lietuvos Respublikos piliečiai. Iš užsieniečių į Lietuvą daugiausia atvyko Baltarusijos (44,8 proc.) ir Ukrainos (27,1 proc.) piliečių.
Praėjusiais metais šalis susidūrė su neteisėtos migracijos problema. Per metus į šalį pateko 4 326 neteisėti migrantai. Didžioji dauguma – daugiau nei pusė – Irako piliečiai, taip pat yra Kongo, Sirijos, Kamerūno, Baltarusijos, Afganistano valstybių piliečių.
COVID-19 pandemijos valdymas: kritika ankstesnei Vyriausybei
COVID-19 pandemija 2021 m. tebebuvo vienas stipriausių socialinį ir ekonominį gyvenimą lėmusių veiksnių, jos valdymas pareikalavo didelio nuolatinio Vyriausybės dėmesio.
2020 m. pavasarį Lietuvą pasiekusi pirmoji pandemijos banga buvo efektyviai suvaldyta, tačiau 2020 m. rudens antrajai bangai sustabdyti nebuvo imtasi reikiamų priemonių.
Todėl pradėdama darbą Aštuonioliktoji Vyriausybė turėjo nedelsdama imtis labai griežtų priemonių, kad būtų suvaldytas nekontroliuojamas ligos plitimas ir išsaugotos gyvybės. Vyriausybės COVID-19 pandemijos valdymo strategija per 2021 m. nuolat kito. Ji buvo peržiūrima ir koreguojama, atsižvelgiant į naujausias mokslo žinias apie ligą ir jos vyraujančias atmainas, ekspertų įžvalgas, gyventojų imunizacijos lygmenį, socialinę ir ekonominę padėtį.
Verta išskirti keletą ligos plitimo ir pandemijos valdymo etapų 2021 m.: 2020 m. pabaiga – 2021 m. kovas buvo antrosios COVID–19 bangos tęsinys, labai spartaus ligos plitimo ir didelio mirtingumo laikotarpis.
Tuo metu visi gyventojai iš esmės dar neturėjo galimybės pasiskiepyti, todėl gyventojų gyvybių išsaugojimo strategijos ašimi tapo Vyriausybės reguliuojamas kontaktų ribojimas bei asmeninių apsaugos priemonių naudojimas.
Paskutinėmis 2020 m. gruodžio savaitėmis mirčių perteklius buvo viršijęs 80 proc., kitaip sakant, kas savaitę mirdavo beveik dvigubai daugiau žmonių nei įprastai.
2020 metais kadenciją bebaigianti Septynioliktoji Vyriausybė net ir staigiai augančios COVID–19 užsikrėtimų ir mirčių statistikos akivaizdoje nesiėmė jokių suvaržymų ir rėmėsi tik rekomendacijomis gyventojams, taikydama labai panašią į Švedijos pandemijos valdymo strategiją. Ši strategija Lietuvoje akivaizdžiai nepasiteisino – paskutinėmis 2020 m. gruodžio savaitėmis mirčių perteklius buvo viršijęs 80 proc., kitaip sakant, kas savaitę mirdavo beveik dvigubai daugiau žmonių nei įprastai.
Dėl didelio sveikatos priežiūros sistemos apkrovimo (> 2 500 užimtų lovų, iš jų > 240 reanimacijos lovų) buvo sustabdytas daugelio planinių paslaugų teikimas, daugelyje ligoninių buvo teikiama tik būtinoji pagalba, grėsė sveikatos sistemos griūtis, nes sveikatos įstaigos buvo beveik išeikvojusios išteklius kitiems neatidėliotinos pagalbos reikalaujantiems pacientams gydyti.
Šios grėsmės akivaizdoje Aštuonioliktoji Vyriausybė įvedė griežtas karantino priemones: suvaržė judėjimą tarp savivaldybių, bendravimą tarp namų ūkių, įvedė nuotolinį ugdymą ir nuotolinį darbą. Šios priemonės pasiteisino – per du mėnesius ligoninių apkrovimas sumažėjo daugiau nei perpus, buvo atkurtas planinių paslaugų teikimas, paskiepyti rizikos grupių asmenys ir laipsniškai atlaisvintos karantino priemonės.
Nors vakcinavimas šiuo laikotarpiu jau buvo pradėtas, jis buvo prieinamas (skirtas) tik rizikos grupėms ir dėl savo nedidelių apimčių dar nedarė įtakos sergamumo dinamikai. Apribojus kontaktus apsikrėtimų augimas buvo sustabdytas ir galiausiai, atėjus 2021 m. pavasariui ir įsibėgėjant vakcinavimo kampanijai, liga ėmė sparčiai atsitraukti.
2021 m. balandį – gegužę mėn. jau buvo rengiamasi masinei vakcinacijai. Siekdama sumažinti ekonominio gyvenimo suvaržymus Vyriausybė apsisprendė įvesti galimybių pasą – dokumentą, patvirtinantį, kad jo savininkas yra paskiepytas nuo COVID-19, persirgęs COVID-19 arba turi neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą.
Galimybių pasas leido sudaryti galimybę 7 kontaktinėms veikloms, atsiverti verslams ir atsirasti kitiems palengvinimams. Pažymėtina, kad bendradarbiaujant su privačia kompanija pavyko įgyvendinti patikimą techninį galimybių paso sprendimą per itin trumpą laiką (apie keturias savaites).
Svarbus iššūkis pasirengiant masiniam gyventojų skiepijimui buvo sukurti apsaugotą nuo kibernetinių atakų, gebančią aptarnauti didžiulius momentinius vartotojų kiekius, patogią naudotis gyventojams ir skiepus administruojantiems medikams registracijos skiepijimuisi sistemą.
Vyriausybės įkurta darbo grupė koordinavo institucijų darbą ir užtikrino, kad 2021 m. birželio pradžioje pradėta masinė vakcinacija vyktų be sutrikimų. Kaip rodo statistika, skiepai pasirodė labai efektyvūs prieš tuo metu paplitusias COVID-19 viruso alfa ir delta atmainas. Tad susirgimų ėmė greitai mažėti ir Vyriausybė 2021 m. birželį – rugpjūtį galėjo panaikinti daugumą apribojimų.
Rugpjūtį jau buvo žinomi naujos atmainos plitimo kitose šalyse duomenys. Ligos dinamika neleido abejoti, kad delta atmainos sukeltas protrūkis neaplenks ir Lietuvos, todėl rugsėjį, gyventojams sugrįžus į darbus, mokyklas, o daugumai veiklų bei renginių persikėlus į uždaras patalpas, buvo prognozuojamas didžiulis atvejų bei hospitalizacijų augimas.
Todėl Vyriausybė parengė priemonių paketą, kuriuo nustatytas „neskiepytųjų karantino“ reguliavimas. Kadangi tuometinės viruso atmainos plito daugiausia tarp nevakcinuotų asmenų ir jie buvo dažniausiai hospitalizuojami, įvedamu reguliavimu buvo siekiama riboti kontaktus su nevakcinuotais ir nepersirgusiais žmonėmis, siekiant išvengti 2020 m. rudens scenarijaus – sveikatos apsaugos sistemos perpildymo ir planinių sveikatos priežiūros paslaugų stabdymo.
Svarbu pažymėti, kad, skirtingai nuo kai kurių kitų šalių, Vyriausybė nesiekė sudaryti nepakeliamų sąlygų neskiepytiems žmonėms. Priešingai, buvo keliamas tikslas užtikrinti, kad ir nevakcinuotas asmuo galėtų normaliai gyventi, patirdamas kiek galima mažesnius apribojimus (pavyzdžiui, įvesta prievolė pateikti galimybių pasą tik didžiosiose parduotuvėse, galimybių paso nebuvo reikalaujama viešajame transporte, sveikatos įstaigose bei mažesnėse maisto prekių parduotuvėse).
Skirtingai nuo ES COVID-19 skaitmeninio pažymėjimo, Lietuva tarp galimybių paso kriterijų nusprendė įtraukti ir persirgimo testą, tad šiuo pasu galėjo naudotis ir nevakcinuoti, bet persirgę asmenys.
Šių pandemijos valdymo priemonių pagrindinis tikslas buvo apsaugoti sveikatos sistemą nuo per didelio apkrovimo – siekta riboti imuniteto neturinčių žmonių kontaktus, kad jie neapsikrėstų vienu metu ir nebūtų hospitalizuojami vienu metu. Vyriausybės suburta Nepriklausoma ekspertų patariamoji taryba laiku pateikė svarbias rekomendacijas dėl vakcinacijos strategijos, pavyzdžiui, dėl didelės rizikos grupių asmenų skiepijimo stiprinamąja doze dar iki tol, kol tokią rekomendaciją pateikė Europos vaistų agentūra ar dėl jos apsisprendė kitos ES valstybės narės.
Anksčiau Lietuvoje pradėjus rizikos grupių asmenų revakcinaciją, dalis jų buvo apsaugoti nuo sunkios ligos formos ar mirties, o sveikatos apsaugos įstaigos – nuo per didelės pacientų apkrovos ir didelio medicinos personalo užsikrėtimo.
2021 m. gruodį – 2022 m. pradžioje pradėjo sparčiai plisti COVID-19 viruso omikron atmaina. Ji lengvai plito tiek tarp vakcinuotų, tiek nevakcinuotų asmenų. Omikron atveju vakcinos vis dar efektyviai saugo nuo hospitalizacijos bei mirties, tačiau jos efektyvumas bėgant laikui mažėja greičiau nei kitų atmainų atveju. Įsigalint omikron atmainai, iki tol galiojusios ir gerai veikusios kontaktų ribojimo priemonės prarado efektyvumą.
Tad 2022 m. vasario 5 d. galimybių paso buvo atsisakyta ir paliktos tik asmeninės apsaugos priemonės.
Labiausiai tikėtinas scenarijus yra viruso tapimas sezoniniu virusu, kurio valdymui ypač svarbu bus vakcinuoti rizikos grupes.
Ateityje (2022 m. ir vėliau) laukia daug netikrumo. COVID-19 yra sparčiai mutuojantis virusas – jo naujos atmainos iki šiol atsirasdavo maždaug kas šešis mėnesius. Šiuo metu populiacija turi imunitetą dėl vakcinacijos ar persirgimo, todėl dabartinių viruso atmainų sukeliamos sunkios ligos atvejų mažėja, tačiau atsirandant naujų atmainų situacija gali pasikeisti.
-
Premjerė: patikslintą biudžetą ir antiinfliacines priemones Vyriausybė pristatys netrukus
-
Premjerė: Vyriausybė turės dotuoti dalį geležinkelių infrastruktūros išlaikymo
-
Vyriausybė svarstys siūlymą didinti šauktinių, kariūnų skaičių, civilinį personalą
-
Vyriausybė atšaukė įsigalioti turėjusius palengvinimus keliaujantiems iš trečiųjų šalių
-
Vyriausybė pritarė siūlymui steigti Rūdninkų karinį poligoną Šalčininkų rajone
-
Vyriausybė patvirtino NTAKD vadovo atleidimą iš pareigų šalių susitarimu
Bus vakcinuojamos rizikos grupės
Labiausiai tikėtinas scenarijus yra viruso tapimas sezoniniu virusu, kurio valdymui ypač svarbu bus vakcinuoti rizikos grupes. Rengiantis 2022 m. rudenį kilsiančiai numatomai naujajai viruso bangai, planuojama atnaujinti rizikos grupių vakcinacijos programas ir pajėgumus.
Šiuo metu Lietuvoje veikianti sezoninės imunoprofilaktikos sistema neefektyvi: pavyzdžiui, Lietuvoje nuo gripo paskiepijama tik apie 20–25 proc. (priklausomai nuo sezono) 65+ amžiaus grupės gyventojų, o Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje šis rodiklis viršija 60 proc. COVID-19 pandemijos metu skiepijimosi nuo gripo rodiklis Lietuvoje pakilo iki 40 proc., tačiau dar reikės įsitikinti, ar jis toks išliks atslūgus pandemijai.
Apibendrinant galima sakyti, kad visos sezoninės imunoprofilaktikos sistemos sustiprinimas telkiant dėmesį į artimą nuolatinį kontaktą su rizikos grupėmis, informacijos sklaidą ir motyvacijos priemones yra prioritetinė veikimo kryptis, siekiant valdyti COVID19 pandemiją ir kitas užkrečiamąsias ligas ateityje.
Migrantų krizė ir jos valdymas
2021 m. nauju iššūkiu Lietuvos ir regioniniam saugumui tapo A.Lukašenkos hibridinė agresija prieš Lietuvą ir visą ES, dirbtinai skatinant neteisėtą migraciją ir nukreipiant jos srautus iš Vidurio Rytų ir kitų regionų, Baltarusijai tikintis jos įtraukimo į dirbtinai sukeltos migrantų krizės sprendimo paieškas tarptautiniu lygiu ir taip legitimizuoti A.Lukašenkos režimą. Skaičiuojama, kad neteisėtų migrantų bandymų kirsti Lietuvos valstybės sieną skaičius 2021 m. išaugo beveik 170 kartų.
Lietuva sėkmingai suvaldė neteisėtų migrantų antplūdžio krizę ir neleido Lukašenkos režimui pasiekti užsibrėžtų tikslų. Tai pavyko dėl tinkamo šių įvairių veiklos krypčių derinio.
Tinkamai panaudotos teisinės priemonės, kurios buvo nuolat tobulinamos ir pritaikomos migrantų krizei valdyti.
2021 m. liepos 2 d. Lietuvoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija palengvino teisinį migracijos krizės valdymo reglamentavimą, užtikrino spartesnį procedūrų taikymą, o savivaldybėms ir kitoms institucijoms sudarė sąlygas naudoti Vyriausybės rezervo lėšas patirtoms išlaidoms padengti.
Pakeitus kitus teisės aktus, buvo paspartintas prieglobsčio prašymų nagrinėjimas ir apribotos kai kurios prieglobsčio prašytojų teisės (tais atvejais, kai valstybė negali jų užtikrinti dėl ekstremaliosios situacijos), sudarytas teisinis pagrindas visų reikiamų valstybės institucijų ir karinių vienetų įsitraukimui į ekstremaliosios situacijos valdymą.
Fizinio barjero prie sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo projektas buvo paskelbtas ypatingos svarbos projektu. Iki 2021 m. pabaigos nutiesta 148 km koncertinos (37 proc. viso numatyto ilgio), įrengta ar atnaujinta 10 km segmentinės tvoros (2 proc. viso numatyto ilgio). Pasienyje su Baltarusija įvesta nepaprastoji padėtis, kuri sienos apsaugai sustiprinti leido taikyti neparastąsias priemones.
Glaudus tarpinstitucinis ir tarpžinybinis bendradarbiavimas. 2021 m. liepos 2 d. buvo sudaryta Ministrės Pirmininkės vadovaujama tarpinstitucinė darbo grupė, į kurios sudėtį įtraukta ekstremaliosios situacijos valdyme dalyvaujančių institucijų vadovybė. Ši darbo grupė iki šiol reguliariai aptaria situacijos eigą, ekstremaliosios situacijos valdymo priemonių rezultatus ir nustato tolesnių veiksmų gaires.
Taip pat buvo įsteigta daugybė kitų darbo grupių ir pagal poreikį rengiami ad-hoc tarpinstituciniai pasitarimai krizės valdymo priemonėms aptarti.
Pažymėtina, kad iki 2022 m. kovo 22 d. nutiesta 284 km koncertinos (70 proc. viso numatyto ilgio), įrengta ar atnaujinta 161 km segmentinės tvoros (30 proc. viso numatyto ilgio).
2021 m. rugpjūčio 11 d. buvo sudarytas Jungtinis situacijų centras, jis gerokai sustiprino institucijų sąveiką ir išplėtė reagavimo pajėgumus.
Tarptautinės bendruomenės įtraukimas į migrantų krizės valdymą, nuolatinis ES informavimas apie susidariusią situaciją lėmė adekvatų tarptautinės bendruomenės supratimą apie tikrąją šio reiškinio prigimtį ir A.Lukašenkos tikslus sukelti griežtą ES atsaką Lietuvai dėl tariamai netinkamo elgesio su neteisėtais migrantais.
ES Taryba priėmė penktąjį sankcijų rinkinį Baltarusijai, skirtą reaguoti į nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje ir naudojimąsi migrantais kaip priemone politiniams tikslams atliepti. 2021 m. gruodį Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Šengeno sienų kodekso pakeitimų, kuriuose, be kita ko, atsižvelgiama į 12 ES valstybių narių, tarp jų Lietuvos, siūlymus įtvirtinti migrantų instrumentalizavimo apibrėžimą ir bendrų ES sienų kontrolės, ypač išorės sienų stebėjimo, standartų išplėtimą, siekiant išvengti panašių krizių ateityje.
Svarbu paminėti, kad, be politinio palaikymo Lietuva taip pat sulaukė materialinės paramos: pasienyje su Baltarusija talkino 6 FRONTEX Nuolatinio korpuso pareigūnai, pagalbą suteikė 19 valstybių. Europos Komisija skyrė Lietuvai 37 mln. eurų neteisėtos migracijos krizei valdyti.
Vadovaujantis Europos žmogaus teisių teismo praktika , 2021 m. rugpjūčio 2 d. pradėta taikyti neteisėtų migrantų neįleidimo ir nusiuntimo į pasienio kontrolės punktus politika, kuri iš esmės pakeitė neteisėtos migracijos krizės eigą.
Taip pat paminėtina, kad dėl kryptingo ir intensyvaus Vyriausybės darbo su Iraku ir ES per 2021 m. iš Lietuvos į kilmės šalis pavyko repatrijuoti 473 neteisėtus migrantus. Baltarusijai nepavykus neteisėtų migrantų srauto iš savo šalies išsiųsti į ES, jai pačiai teko organizuoti neteisėtų migrantų repatrijavimą atgal į jų kilmės šalis: 2021 m. iš Baltarusijos buvo repatrijuota maždaug 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų.
