„Bendrą sekoskaitos tyrimą turime, kad dominuojanti šiuo metu yra B1.177.LTU atmaina, jei kalbant žargonu – ispaniškos atmainos lietuviška versija. Ji pas mus nuo vasaros pradėjo plisti, tai yra atmaina, kuri dominavo rudens bangoje. Tačiau jau taip pat pradeda daugėti britiškos atmainos, kuri sudaro apie 15 proc. visų atvejų, bet čia duomenys yra vasario mėnesio, turbūt dabar yra paprogresavusi daugiau“, – pirmadienį Vyriausybės posėdyje kalbėjo analitikas.
Jis pabrėžė, kad situacija su koronaviruso atmainomis yra skirtinga visoje Lietuvoje.
Iš Vyriausybei pateiktos skaidrės matyti, kad daugiausia britiškos mutacijos aptikta Marijampolės apskrityje. A.Šimaitis pabrėžė, kad šie duomenys – beveik mėnesio senumo.
„Vilniaus apskrityje, matome, kad buvo nemažai britiškos. Bet, tarkime, Šiaulių, Panevėžio, Utenos apskrityse beveik nebuvo fiksuota“, – kad situacija išties skirtinga, pasakojo jis.
Anot analitiko, britiškoji atmaina dar nedominuoja visoje Lietuvoje.
Galima teigti, kad Vilniuje britiškos atmainos yra gerokai daugiau, nei vasario mėnesį, greičiausiai ji yra dominuojanti.
Tačiau žvelgiant pagal kitus parametrus, pasak A.Šimaičio, galima susidaryti įspūdį apie šios mutacijos paplitimą.
„Veterinarijos laboratorijoje, kuri daro PGR testus daugiausia Vilniaus regionui ir Vilniaus miesto mobiliesiems punktams, koks procentas teigiamų PGR testų turėjo iškritusį S geną. Jei pažiūrėtume vasario 20 dieną, procentas buvo apie 20, tai kiek ir sudaro iš sekoskaitos duomenų tą dieną britiška atmaina. Matome, kad per pastarąjį mėnesį tas procentas pakilo iki 50“, – pasakojo jis.
„Galima teigti, kad Vilniuje britiškos atmainos yra gerokai daugiau, nei vasario mėnesį, greičiausiai, ji yra dominuojanti“, – sakė jis.
A.Šimaitis pabrėžė, kad britiškoji viruso atmaina yra 1,5 karto greičiau plintanti ir 1,5–2 kartus labiau mirtina.
„Vilniuje blogėjantys ligoninių duomenys, gali būti, paaiškina tą situaciją“, – kalbėjo jis.
Situacija Lietuvoje – banguojanti
„Jei žiūrėtume visą Lietuvos situaciją pagal atvejų skaičių, esame panašioje situacijoje, kokioje buvome prieš 3–4 savaites, – Vyriausybės posėdyje pirmadienį kalbėjo ekspertas. – Pasirodė kilimas, kuris vis dėlto netapo kažkokiu dideliu sprogimu, situacija stabilizavosi. Bet šiandien rodikliai panašiai rodo, kad po truputį vėl esame šiek tiek tokioje nedidelio kilimo stadijoje.“
A.Šimaičio teigimu, ilgą laiką Lietuvoje buvome neigiamo pandemijos pagreičio fazėje, tai reiškia, kad epidemija traukėsi. Vėliau apie savaitę šis pagreitis tapo teigiamas, vėliau krito, o dabar ir vėl esame kilimo fazėje.
Nėra kažkokios tvarios tendencijos, kad mes tikrai augame, ar kylame – labiau toks bangavimas vietoje.
„Nėra kažkokios tvarios tendencijos, kad mes tikrai augame, ar kylame – labiau toks bangavimas vietoje“, – pabrėžė jis.
A.Šimaičio teigimu, tas bangavimas vyksta regionais. Anot jo, šią savaitę akivaizdu, kad kilimo fazė – rytų Lietuvos regione, tai yra Vilniuje ir aplink Vilniaus apskritį.
Analitiko teigimu, per pastarąsias dešimt dienų 20 šalies savivaldybių stebimas atvejų skaičiaus kilimas, 40 – kritimas.
Tačiau sekmadienį pastebėtas atvejų skaičiaus augimas net 35 savivaldybėse.
„Po truputį bangavimas vyksta į viršų, tikrai nesame kritimo stadijoje“, – patikino jis.
Mirčių situacija, anot A.Šimaičio, išlieka stabili: „Perteklinio mirtingumo statistiškai pas mus nėra. Pastarąsias tris savaites miršta tiek žmonių, kiek mirdavo ir pernai tuo pat metu. Didysis mirčių perteklius, kuris buvo susijęs su rekordiniais pandemijos skaičiais, yra stabilizuotas“.
A.Šimaičio teigimu, apskritai situacija ligoninėse Lietuvoje gerėja – lovų užimtumas krenta, tačiau, pažvelgiant į atskiras savivaldybes, situacija labai skirtinga, pavyzdžiui, Vilniuje, tiek reanimacijos, tiek stacionaro lovų užimtumas kyla į viršų, neseniai teko ieškoti papildomų lovų.
