Kaip penktadienį rašo dienraštis „Vilniaus diena", valstybės herbo – Vyčio raudoname lauke – etalonas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo buvo patvirtintas dar 1991 m. rudenį. Nuo tada jis nesikeitė. Tai galima daryti tik įstatymu.
Nors šiemet pavasarį Valstybės herbo įstatymas buvo iš esmės pakoreguotas ir priimta nauja jo redakcija, Vyčio etalonas išliko nepakitęs. Jis, Seimo sprendimu, patvirtintas kaip pirmas priedėlis prie šio įstatymo. Dailininko Arvydo Každailio sukurtas valstybės herbo etalonas saugomas Heraldikos komisijoje, kuri prieš 17 metų jį patvirtino.
Pasak dienraščio, sumaištį sukėlė Vyriausybė. Pernai Ministrų kabineto kanceliarija dailininko Rolando Rimkūno paprašė sukurti valstybinės vėliavos ir herbo vektorizuotus etalonus. Dailininkas atliko darbą per kelias savaites ir už tai gavo maždaug dviejų tūkstančių litų honorarą. Kanceliarija pernai spalio mėnesį patvirtino pateiktus etalonus ir persiuntė juos visoms valstybės institucijoms, kurios gali šiuos herbo pavyzdžius naudoti savo oficialiuose blankuose, antspauduose ir interneto puslapiuose.
Institucijos maždaug pusmetį taip ir darė, kol Seimas šių metų pavasarį patvirtino naują Valstybės herbo įstatymą su senuoju, dar 1991 m. sukurtu herbo etalonu. Palyginę senąjį ir naująjį etalonus kai kurių institucijų valdininkai rado skirtumų, todėl nežino, kurį herbo pavyzdį naudoti.
Iš pirmo žvilgsnio 2007 m. Vyriausybės užsakymu sukurtas herbo etalonas nesiskiria nuo 1991-ųjų pavyzdžio. Tačiau kasdien herbus matantys valstybės tarnautojai atkreipia dėmesį į kai kurias nesutampančias detales. Pavyzdžiui, naujajame etalone nėra paauksuotos žirgo pasagos, raitelio laikomas skydas su dvigubu kryžiumi kiek didesnis nei originaliame herbo pavyzdyje, pats raitelis žvelgia kiek tiesiau nei ankstesniame variante, truputį kitokia žirgo galva.
Vyriausybės kanceliarijos Komunikacijos departamento direktorius Laurynas Bučalis tvirtino, kad jokių pretenzijų iš valstybės institucijų dėl neaiškumų keliančių herbo etalonų skirtumų iki šiol nesulaukta.
Naujajame etalone nėra paauksuotos žirgo pasagos, raitelio laikomas skydas su dvigubu kryžiumi kiek didesnis nei originaliame herbo pavyzdyje, pats raitelis žvelgia kiek tiesiau nei ankstesniame variante, truputį kitokia žirgo galva.„Pernai užsakydami herbo vektorizuotą etaloną norėjome išspręsti labai opią Vyčio pavaizdavimo elektroninėje arba skaitmeninėje erdvėje problemą. Patvirtinus šį etaloną visos institucijos, kurdamos savo interneto puslapius, blankus ar rengdamos kitokią informacinę medžiagą, kur naudojamas Vytis, gali paprasčiausiai įeiti į Vyriausybės interneto puslapį ir reikalingo dydžio valstybės herbo variantą nusikopijuoti", – aiškino L.Bučalis.
„Beje, yra parengtas vektorizuotas ne tik spalvoto, bet ir nespalvoto Vyčio etalonas", – pridūrė jis. Komunikacijos departamento vadovas nemato nieko blogo, kad vektorizuotas herbo etalonas kiek skiriasi nuo originalo: „Tas skirtumas labai labai mažas, beveik nepastebimas. Ne visada elektroniniu būdu galima fotografiškai tiksliai atkurti tai, kas yra originale. Be to, mūsų užsakytą variantą patvirtino Heraldikos komisija, ir ji neturėjo jokių pretenzijų".
Nesusipratimų būta ir daugiau
Dienraštis primena, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990-aisiais ir įtvirtinus Vytį kaip valstybės herbą nestigo nesusipratimų dėl jo vaizdavimo bei naudojimo.
Lietuviškose monetose Vyčio žirgas vaizduojamas skirtingai: pakelta arba nuleista uodega. Ant smulkių, vadinamųjų baltų centų monetų herbinio žirgo uodega nuleista, nors herbo etalone ji pakelta.
Bene daugiausia keblumų „neteisingas" herbo variantas sukėlė, kai Vyčio žirgas nuleista uodega buvo išspausdintas pirmojoje lietuviškų pasų serijoje. Dėl skirtingų herbo atvaizdų pasuose Lietuvos piliečiai būdavo užlaikomi užsienio šalių pasienio tarnybų ir muitinių, sunkiai aptarnaujami kitose valstybinėse institucijose.
Heraldikos komisijos pirmininkas Edmundas Rimša tvirtina, kad nėra dviejų herbo etalonų problemos.
„Dailininkas A.Každailis savąjį herbo etaloną nupiešė ant vatmano 1991 m., kai dar niekas negalvojo apie elektroninius, skaitmeninius ar kokius nors panašius Vyčio atvaizdus. Laikas pareikalavo sukurti tokius herbo variantus, kurie galėtų būti naudojami kompiuterių ekranuose, nes į juos dabar persikėlė nemenka mūsų gyvenimo dalis", – sakė E.Rimša, aiškindamas, kodėl pernai prireikė kurti dar vieną Vyčio etaloną.
Pasak Heraldikos komisijos vadovo, herbo etalonas tebėra vienas, o Vyriausybės kanceliarijos užsakytas ir vėliau komisijos patvirtintas vektorizuotas etalonas tėra „originalo išvestinė", kuri iš esmės irgi gali būti vadinama oficialiu herbo pavyzdžiu.
„Tokių atvejų yra ir daugiau. Tarkime, ant lietuviškų monetų naudojamas dar kitoks herbo pavyzdys, kuris šiek tiek skiriasi nuo etalono", – priminė jis. Todėl, anot E.Rimšos, tikriausiai neprireiks Seime įstatymu tvirtinti kitokio herbo etalono.
