Apkaltino vieni kitus
Praeitą ketvirtadienį Vilniaus meras R.Šimašius feisbuke paskelbė įrašą, kuriame teigė turįs vilniečiams blogų žinių, nes esą valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nužudė nacionalinį stadioną. Tokią išvadą meras padarė trečiadienį gavęs Viešųjų pirkimų tarnybos raštą, kuriuo savivaldybė įpareigota nutraukti 156 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono statybos ir koncesijos konkursą. Vėliau surengtoje spaudos konferencijoje R.Šimašius tikino, kad reikalaus nuostolių atlyginimo, o stadiono projektą teks rengti iš naujo.
Plačiau skaitykite čia: Remigijus Šimašius: Valstiečiai ir žalieji nužudė nacionalinį stadioną.
Viešųjų pirkimų tarnybos laikinoji vadovė Jovita Petkuvienė tikino, kad tarnyba veikė nepriklausomai, pagal savo kompetenciją ir tikrai jokia politinė jėga jai nedarė įtakos. Premjeras S.Skvernelis apgailėtinais pavadino Vilniaus mero komentarus dėl žlugusio Nacionalinio stadiono statybos ir koncesijos konkurso. Jis taip pat pareiškė, kad Vyriausybė gali perimti projektą.
Daugiau skaitykite čia: Premjeras R.Šimašiaus komentarus dėl stadiono vadina apgailėtinais, projektą gali perimti Vyriausybė.
Penktadienį S.Skvernelis pavedė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai išnagrinėti futbolo sporto plėtrai reikalingos infrastruktūros poreikį Vilniuje ir iki 2020 m. gegužės 26 d. pateikti Vyriausybės kanceliarijai galimas jos vystymo alternatyvas.
Kelios alternatyvos
Po šio pateikimo situaciją komentavo Vyriausybės kancleris A.Stončaitis. Jo teigimu, yra VPT sprendimas stabdyti koncesiją.
Mes turime visas prielaidas tikėti, kad po dvejų metų bus pastatytas S.Dariaus ir S.Girėno stadionas, kur Lietuvos rinktinė, klubai galės žaisti visų lygių tarptautinius mačus.
„Deja, eilinį kartą ore pakibo klausimas dėl Vilniaus nacionalinio stadiono statybų. Svarstėme klausimą, kokios gali būti alternatyvos. Jų tikrai yra. Jeigu imtume tik futbolą, grynai Lietuvos vystymo galimybes, situacija truputį keičiasi. Mes turime visas prielaidas tikėti, kad po dvejų metų bus pastatytas keturių žvaigždučių reitingus atitinkantis Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadionas, kur Lietuvos rinktinė, Lietuvos klubai galės žaisti visų lygių tarptautinius mačus. (…)
Vilniaus mieste alternatyvos vystymui galėtų būti kelios. Pirmiausia galbūt svarstytina dabar numatyta vieta, prie „Akropolio“, ant Šeškinės kalno. Galbūt galėtų būti priimtas sprendimas, perprojektuota architektūrinė dalis ir galėtų būtų svarstoma galimybė pastatyti nacionalinį stadioną. Vyriausybė yra numačiusi gana didelį valstybės prisidėjimą, Vyriausybė lieka prie savo žodžio, kad tokia galimybė yra.
Kita alternatyva – Lietuvos futbolo rinktinė aukščiausio lygio rungtynes galėtų žaisti Kauno stadione, tai Vilniaus mieste užtektų išvystyti ketvirtos kategorijos futbolo stadioną, ne nacionalinį. Yra skirtumai apimtyse ir kainoje. Tai galėtų būti arba Lietuvos futbolo federacijos stadionas Stadiono g., praplėtus jį ir radus sutarimą su Vilniaus miesto savivaldybe, arba – išvystyti ketvirtos kategorijos futbolo stadioną Naujojoje Vilnioje, Karklų gatvėje. Teritorija 17 ha, dar papildomai 4 ha pridėti galima“, – dėstė alternatyvas A.Stončaitis.
Tada išliktų klausimas dėl didžiųjų švenčių – moksleivių, nacionalinės dainų ir šokių šventės, kitos šventės, todėl vis dėlto linkstama prie nacionalinio stadiono projektavimo ir statybos galimybių. Tai galėtų būti ir Šeškinės kalnas, ir Karklų g. Naujoje Vilnioje.
Vyriausybė yra numačiusi skirti per 50 mln. eurų, tačiau iš viso reikėtų, anot A.Stončaičio, apie 70 mln. eurų.
LFF prisidėtų ir pinigais, ir idėjomis
Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Tomas Danilevičius pritarė A.Stončaičiui, esą LFF pasiruošusi prisidėti tiek finansiškai, tiek ir kitomis priemonėmis. Jis taip pat neatmetė, kad nacionalinis stadionas gali būti nebūtinai Šeškinėje.
„Prioritetas toks – reikalingas futbolo stadionas, kuris tenkintų ne tik rinktines, bet ir klubus, visą bendruomenę. Kur jis turi būti, tai atviras klausimas, visokios alternatyvos yra diskutuotinos. Futbolo federacija pasiruošusi prisidėti prie visų projektų, esame atviri visiems scenarijams, esame pasiruošę kartu vystyti futbolo infrastruktūrą visoje Lietuvoje. (...)
Konkrečios lėšų dalies negaliu įvardinti, bet ne tik tuo galime prisidėti, ekspertine prasme turime tokių partnerių, kokių neturi Vyriausybė ar savivaldybė“, – sakė T.Danilevičius.
Tiesa, pasakyti, kad Vyriausybė visiškai perima nacionalinio stadiono projektą, A.Stončaitis negalėjo. Esą jis pasikalbėjo su meru R.Šimašiumi, savivaldybė jau ne tokia griežta, kad visi keliai užkirsti. Savivaldybė, anot Vyriausybės kanclerio, svarsto VPT motyvus, todėl jis žiūri optimistiškai, kad priimant protingus ir skaidrius sprendimus galima toliau įgyvendinti nacionalinio stadiono projektą ant Šeškinės kalno.
Kol kas realiausias stadionas Kaune
Anot A.Stončaičio, jeigu per dvejus metus Kaune stadionas bus baigtas, o Vilniuje bus nuspręsta statyti tik 10–12 tūkst. žiūrovų talpinantį futbolo stadioną, tai pastatyti jį užtruktų maždaug iki 2025–2026 m. Jeigu vis dėlto bus nuspręsta nacionalinį stadioną statyti, tuomet dar perprojektavimui prireiks apie metų, tuomet viešieji pirkimai. O projektas būtų baigtas, pasak Vyriausybės kanclerio, „per pakankamai protingą laiką“.
Kaip realiausią ir greičiausiai pastatomą stadioną T.Danilevičius mato Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadioną. O Vilniuje yra LFF stadionas Stadiono g., tada jau reikia sprendimų, kaip bus toliau daroma – ar plečiamas šis stadionas, ar renkamasi kita vieta.
Kol kas A.Stončaitis žada stebėti, ko imsis Vilniaus miesto savivaldybė. Jo teigimu, vieta ant Šeškinės kalno yra ideali, tačiau sprendimus reikia priimti.
„Svarbiausia, kad būtų einama maksimalaus skaidrumo keliu“, – teigė A.Stončaitis, vildamasis atrasti bendrą sprendimą su savivaldybe.
S.Dariaus ir S.Girėno stadionas Kaune turėjo būti baigtas jau šią gegužę, tačiau sausį buvo nutraukta sutartis su rangovais iš Turkijos, imta ruoštis naujam rangos konkursui, teko koreguoti ir techninį projektą.
