Kai kurie opozicijos atstovai pastebi, kad kelias reformas įgyvendinti įsipareigojusi Vyriausybė buksuoja.
Viena vertus, tai suprantama, mat nuo kadencijos pradžios ministrų kabinetui tenka dorotis su svarbiais einamaisiais iššūkiais: nuo pandemijos, nelegalios migracijos krizės iki geopolitinių grėsmių.
Šiuo metu politinė darbotvarkėje dominuoja karo Ukrainoje tema.
Kita vertus, kaip pastebima, laikas senka ir šie metai – faktiškai vieni paskutinių užsibrėžtiems tikslams įgyvendinti. Mat artėja rinkimai, kurie tradiciškai slopina valdžios norą būti dar labiau nepopuliaria.
Dalis opozicijoje dirbančių politikų į miltus mala pristatomą pertvarkų turinį. Į tai pašnairuoja ir koalicijos partneriai.
Įsitrauks ir I.Šimonytė
Vyriausybė didžiausią dėmesį žada skirti penkioms reformoms, į kurių rengimą, įgyvendinimą ir komunikaciją su visuomene įsitrauks premjerė Ingrida Šimonytė.
Ministro pirmininko strateginių darbų (projektų) portfelyje yra šios reformos:
- valstybės tarnybos pertvarka;
- pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“;
- EDtech skaitmeninė švietimo transformacija;
- inovacijų ekosistemų mokslo centruose, inovacijų agentūros ir misijomis grįstų mokslo ir verslo inovacijų programų sukūrimas;
- ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimas.
Į ministro pirmininko strateginių darbų (projektų) portfelį taip pat įtraukiamas XVIII Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano įsipareigojimas parengti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ ir dar septyni ministrų viešojo valdymo, švietimo ir strateginės infrastruktūros strateginiai darbai (projektai).
„Svarbiausios reformos buvo atidėliojamos dešimtmečius, numatomi pokyčiai prisidės prie kokybiškesnių viešųjų paslaugų suteikimo gyventojams, taupys valstybės lėšas“, – aiškino Vyriausybės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyriaus atstovai.
Svarbiausios reformos buvo atidėliojamos dešimtmečius.
Jų teigimu, visi penki XVIII Vyriausybės reformų projektai yra pradėti įgyvendinti.
