Anksčiau premjeras Saulius Skvernelis pats pasiūlė didinti miškų kirtimus, nors specialistai tam prieštaravo.
Dabar jo komanda ruošiasi Lietuvos pramonei sudaryti išskirtines sąlygas perkant medieną, nors tai kritikuoja Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kitos institucijos.
Visi šie sprendimai naudingi koncernui „Vakarų medienos grupė“, su kuriuo dirba verslininkas Darius Gudelis, slapta lankęsis pas premjerą.
Visi šios istorijos dalyviai tvirtina tarpusavyje nekalbėję apie „Vakarų medienos grupei“ ar kitoms įmonėms naudingus sprendimus.
Kirtimus padidino premjero siūlymu
Viskas prasidėjo 2018-ųjų rugpjūčio 8-ąją. Tą trečiadienį Vyriausybės rūmuose buvo priimtas skandalingas sprendimas penkeriems metams didinti miškų kirtimo kvotas. Paprastai tariant, politikai leido kirsti daugiau Lietuvos miškų.
Tai supykdė net kai kuriuos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politikus. Jie priminė, kad S.Skvernelio Vyriausybė savo programoje žadėjo priešingus veiksmus – mažinti miškų kirtimą.
„Mes einam standartine į verslą orientuota linkme. Tai nėra darnu, tai nėra tikroji žalioji politika ir dėl to mes turim problemų“, – sakė Tomas Tomilinas.
Žalieji aktyvistai surengė protestą Labanoro girioje. Pasikalbėti su jais atvyko tuometis aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Jis buvo priverstas teisintis dėl Vyriausybės sprendimo didinti miškų kirtimus.
Tačiau iš tikrųjų pats K.Navickas ir jo specialistai visą laiką siūlė to nedaryti.
15min šaltinis pasakojo, kad didinti miškų kirtimus per aplinkos ministro atostogas pasiūlė būtent premjeras S.Skvernelis. Vėliau ir K.Navickas pripažino ilgą laiką gynęs sprendimą, kuriam nepritarė, nes stengėsi apsaugoti premjerą: „Bet kokioje komandoje, bet kokioje veikloje tu turi visada pridengti vadovą.“
Kodėl S.Skvernelį reikėjo pridengti? Kodėl premjeras atmetė savo paties specialistų poziciją? Kuo rėmėsi siūlydamas didinti miškų kirtimus? S.Skvernelio atsakyme 15min rašoma, esą, rėmėsi Miškų ūkio konsultacine taryba, kurią sudaro miškininkai ir pramonininkai.
„Viskas Lietuvoje vykdoma remiantis įstatymais ir, svarbiausia, mokslininkų ir miškininkų teikiamomis rekomendacijomis“, – apie tai Seime kalbėjo S.Skvernelis.
Šioje istorijoje yra ir daugiau dalyvių, apie kuriuos svarbu žinoti.
Pramonininkai – Dariaus Gudelio klientai
Praėjus dviem dienom po skandalingojo sprendimo, S.Skvernelis vėl parodė prielankumą medienos verslo gigantams. Jis nuvyko į Akmenės rajoną, kur naują gamyklą stato bene didžiausias medienos pramonės koncernas „Vakarų medienos grupė“. Premjeras ten įcementavo statybų pradžios kapsulę.
15min žiniomis, Aplinkos ministerijos specialistai rekomendavo premjerui nevykti į „Vakarų medienos grupės“ renginį, kad nekiltų abejonių dėl skaidrumo. Premjeras nepaklausė.
Gali būti, kad S.Skvernelio dėmesys „Vakarų medienos grupei“ nėra atsitiktinis.
Šis koncernas turi finansinių ryšių su verslininku Dariumi Gudeliu. Jam priklausanti viešųjų ryšių agentūra „Vipcommunications“ konsultuoja „Vakarų medienos grupę“, kurios gamyklos atidaryme lankėsi premjeras.
Ankstesnis 15min tyrimas parodė, kad D.Gudelis vien pernai devyniolika kartų lankėsi Vyriausybės rūmuose ir susitikinėjo su premjeru. Susitikimai buvo slapti, nedeklaruoti, pokalbių turinys lig šiol neaiškus.
Tiek D.Gudelio, tiek S.Skvernelio paklausėme, ar jie yra kalbėję apie „Vakarų medienos grupės“ reikalus. Abu atrašė lakoniškai: ne.
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas tvirtino: „Aš esu įsitikinęs, kad, jeigu sprendimas buvo padarytas Skvernelio, tai tikrai ne dėl to, kad su juo pasikalbėjo Darius Gudelis. Dėl to aš esu įsitikinęs.“
„Vakarų medienos grupės“ savininkas Sigitas Paulauskas 15min teigė niekada neprašęs D.Gudelio pagalbos tvarkant reikalus su valdžia. „Būtų keista, jei premjerui reikėtų Gudelio pagalbos priimant sprendimus“, – rašė S.Paulauskas.
„Vipcommunications“ direktorius Giedrius Galdikas teigė, kad sutartis su „Vakarų medienos grupe“ pasirašyta 2019-ųjų sausį. Esą, nuo to laiko buvo išplatinti keli pranešimai spaudai, rengiama komunikacinė strategija.
„Nors yra viešųjų ryšių agentūrų, teikiančių lobistinės veiklos paslaugas, nei „Vipcommunications“, nei jos savininkas Darius Gudelis tokių paslaugų neteikia“, – 15min rašė G.Galdikas.
Anksčiau pati D.Gudelio įmonė savo interneto puslapyje skelbė teikianti „ryšių su valdžios institucijomis“ paslaugas, – tai galima suprasti kaip lobizmą. Dabar tokio įrašo ten nebėra.
Apibendrintai galima teigti: ryšys tarp S.Skvernelio, D.Gudelio ir „Vakarų medienos grupės“ egzistuoja, bet nėra neginčijamų įrodymų, kad būtent D.Gudelis padarė įtaką premjero siūlymui dėl miškų kirtimų.
Dabar S.Skvernelio Vyriausybė ruošia kitą abejonių keliantį sprendimą, kurio ilgai siekė su D.Gudeliu susijęs koncernas.
Prašė išskirtinių sąlygų
„Vakarų medienos grupė“ ir Lietuvos medienos asociacija jau ne vienerius metus bando pakeisti medienos pardavimo tvarką.
Dabar valstybinių miškų mediena yra parduodama aukcionuose: laimi tas, kas pasiūlo didžiausią kainą. Praėjusiais metais Valstybinių miškų urėdija iš žaliavinės medienos pardavimo uždirbo 168 mln. eurų. Urėdijos duomenimis, „Vakarų medienos grupės“ įmonės pateko į penketuką didžiausių medienos pirkėjų.
Šiuose aukcionuose gali dalyvauti ir užsienio bendrovės. Tačiau Lietuvos pramonininkai siekia tai pakeisti – nori apriboti medienos pardavimą į užsienį.
To pramonininkai reikalauja jau ne vienerius metus.
2015-aisiais „Vakarų medienos grupės“ ir Lietuvos medienos asociacijos atstovai politikų prašė išskirtinių sąlygų. Mainais už tai verslininkai žadėjo investuoti į savo gamyklą Mažeikiuose. Nesusitarus, grasino verslą perkelti į Baltarusiją.
Šis epizodas buvo atskleistas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktame tyrime apie verslo įtaką politikams.
Pramonininkai ilgai siekė išskirtinių sąlygų superkant medieną. Anksčiau jiems nepavykdavo, bet S.Skvernelio Vyriausybė ruošiasi padaryti tai, ko ir norėjo stambusis verslas.
Tada medienos pramonininkams savo tikslų pasiekti nepavyko. Tačiau jų atstovas Raimundas Beinortas pripažįsta dabar to paties reikalaujantis iš S.Skvernelio Vyriausybės.
„Mes ir vėl Vyriausybėje iškėlėme šitą klausimą: arba bus pusės milijardo eurų investicija Lietuvoje, arba nebus, jei nesutvarkysite žaliavos klausimo. Tai Vyriausybė pasakė – sutvarkysime“, – pasakojo Beinortas.
Ir iš tiesų dabar S.Skvernelio Vyriausybė ruošiasi padaryti tai, ko ilgai siekė „Vakarų medienos grupė“.
Pavedė pasitarti su verslininkais
2019-ųjų pavasarį Aplinkos ministerija parengė naujas medienos pardavimo taisykles. Jose nebuvo išskirtinių sąlygų, kurių taip troško verslininkai. Tačiau viskas žaibiškai pasikeitė.
Kovo pabaigoje šis klausimas buvo svarstomas pasitarime, kuriam vadovavo Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis. Per pasitarimą Aplinkos ministerijai buvo pavesta susitikti ir pasikonsultuoti su medienos pramonės atstovais.
Specialistai tą ir padarė. Be kita ko, susitikime su verslininkais dalyvavo ir naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Po to medienos pardavimo taisyklės pasikeitė. Jose atsirado medienos eksporto ribojimų, kurių ir siekė stambioji pramonė.
Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko šių taisyklių antikorupcinį vertinimą. Ekspertai pasakė, kad jos būtų naudingos interesų grupėms ir sudarytų prielaidas nesąžiningam jų elgesiui.
Europos teisės departamentas pareiškė, kad taisyklėse numatyti ribojimai nėra būtini ir proporcingi. Konkurencijos taryba praėjusią savaitę paskelbė, kad naujosios taisyklės būtų diskriminacinės.
Nepaisant to, S.Skvernelio komanda žadėjo savo ketinimų neatsisakyti.
Premjeras teigia su ministru nekalbėjęs
Birželio pradžioje aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sakė, kad, nepaisant institucijų pastabų, Vyriausybė savo siūlymų neatsisakys. „Tai yra politinis sprendimas“, – 15min sakė K.Mažeika.
Tada K.Mažeika tvirtino, esą, dabar Lietuvos medienos perdirbėjai yra nekonkurencingi, išgyvena sunkius laikus, todėl politikai tikisi jiems padėti išlaikyti darbo vietas.
„Vyriausybės išsakyta pozicija – kad žaliavinė mediena turi likti Lietuvoje ir iš Lietuvos išvažiuoti bent kažkiek apdirbta“, – sakė K.Mažeika. Jis patvirtino atsižvelgęs į pramonininkų siūlymus.
Paprašytas patikslinti, kas konkrečiai iš Vyriausybės palaiko tokią poziciją, K.Mažeika atsakė: „Na, premjeras, taip. Iš vadovybės buvo ta pozicija palaikyta.“
Pats premjeras S.Skvernelis tvirtino su savo aplinkos ministru K.Mažeika apie medienos pardavimo taisykles nekalbėjęs. „Lietuvos medienos pramonė turi turėti pakankamai žaliavos, kad galėtų sėkmingai vystyti konkurencingą verslą“, – rašė S.Skvernelis.
Tačiau staiga viskas pasikeitė. Po 15min klausimų politikai persigalvojo.
Aplinkos ministras sako, kad premjeras palaiko naująją medienos pardavimo tvarką. Tačiau pats S.Skvernelis tikina su ministru apie tai nekalbėjęs.
Praėjusį trečiadienį, birželio 12-ąją, Vyriausybės pasitarime buvo nuspręsta kol kas atsisakyti išskirtinių sąlygų Lietuvos medienos pramonei.
Iškart po posėdžio 15min paklausė aplinkos ministro K.Mažeikos, kodėl jis pakeitė savo nuomonę, kurios žadėjo laikytis nepaisant institucijų pastabų ir kritikos?
„Ne dėl institucijų, dėl bendro... Bendra pozicija buvo, kad reikia įvertinti tą situaciją“, – sakė K.Mažeika.
Dar prieš savaitę kalbėjęs apie grėsmes medienos pramonei, dabar ministras prabilo priešingai: „Matom, kad tas laikas diskusijoms nedaro tam tikrų grėsmių, kad Lietuvos lentpjūvės negalės pradėti dirbti.“
Prie medienos pardavimo taisyklių S.Skvernelio Vyriausybė žada grįžti po kelių mėnesių. Iki lapkričio jie turi sugalvoti, kaip pasiekti savo tikslo, kad „Lietuva netaptų žaliavinės medienos eksportuotoja“.
Paklaustas, ar apie visa tai kalbėjo su verslininku D.Gudeliu, ministras K.Mažeika atsakė klausimu: „Ne, neteko. O jis prie ko čia?“ Paaiškinus, kad D.Gudelis turi sutartį su „Vakarų medienos grupe“, politikas sakė: „Aaa. Ne, tikrai ne, pirmąkart girdžiu. Tikrai ne.“
Lietuvos medienos asociacijos direktorius Raimundas Beinortas telefonu sakė nenorįs komentuoti naujųjų taisyklių, nes jos nėra patvirtintos.
Apie tyrimą ir šaltinius
Šį tyrimą atliko 15min Tyrimų skyriaus žurnalistai Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas.
Tyrime rėmėmės Registrų centro duomenimis, taip pat viešai prieinamais Vyriausybės dokumentais: Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų protokolais bei garso įrašais.
Nagrinėjome skirtingas medienos pardavimo taisyklių versijas, užregistruotas teisės aktų registre. Taip pat – oficialias Specialiųjų tyrimų tarnybos, Europos teisės departamento ir Konkurencijos tarybos išvadas dėl šių taisyklių.
Tyrime panaudojome neįvardyto šaltinio liudijimą. Jis papasakojo apie Vyriausybės pasitarimą ir jame priimtus sprendimus.
Atlikdami tyrimą bendravome su aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika, premjero Sauliaus Skvernelio atstovu Tomu Beržinsku, premjero patarėju Skirmantu Malinausku, viešųjų ryšių konsultantu Dariumi Gudeliu, „Vipcommunications“ direktoriumi Giedriumi Galdiku, „Vakarų medienos grupės“ akcininku Sigitu Paulausku, Lietuvos medienos asociacijos vadovu Raimundu Beinortu, Aplinkos ministerijos atstovais.
