Projektą kritikuoja ir privačių vaistinių, ir pacientų atstovai, teigdami, kad toks žingsnis ne tik nesumažins vaistų kainų, nepadidins jų prieinamumo, bet ir prieštaraus Konstitucijai, stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutarčiai.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtina, kad steigiant valstybines vaistines siekiama skatinti pigiausių vaistų prieinamumą ambulatoriškai besigydantiems pacientams, nes privačios vaistinės asortimentą planuoja siekdamos pelno. Taip pat nurodoma, kad valstybinės vaistinės paskatins gamintojų konkurencingumą ir jie sieks atpiginti vaistus.
„Mes kalbame ne apie galimybę turėti valstybinių vaistinių tinklą, bet apie galimybę visiems klientams, pacientams ir ligoniams įsigyti vaistų ligoninėse“, – šią savaitę Vyriausybėje žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Pagal Farmacijos įstatymo pataisą, ligoninės vaistinėje būtų leidžiama gyventojams parduoti vaistinių preparatų.
Šiuo metu ligoninės vaistinės neturi teisės vaistų parduoti bet kam, jos skirtos tik stacionariai besigydantiems ligoniams. Vaistus visiems žmonėms parduoda ligoninėse veikiančios privačios vaistinės.
Konkurencijos taryba teigia, kad minėtomis pataisomis siekiama įteisinti valstybių vaistinių tinklo sukūrimą. Konkurencijos taryba, be kita ko, valstybių vaistinių steigime įžvelgia galimus interesų konfliktus, skaidrumo ir investavimo regioje patrauklumo problemas, korupcijos rizikas.
Laisvosios rinkos institutas įspėja, kad lėšos, skirtos gydyti, gali būti nukreiptos subsidijuoti vaistų, kuriais prekiaus valstybinės vaistinės, kainą.
Pacientų atstovė: bus daktarėlių vaistinės
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė sako, kad dėl didelės konkurencijos privačios vaistinės dabar yra suinteresuotos ir viena su kita kovoja, kad pirktų jose, todėl siūlo įvairias akcijas ir nuolaidas, dėl to išlošia klientas.
Jos nuomone, valstybinėse vaistinėse bus prekiaujama pigiausiais vaistais, kad jos nukonkuruotų kitas vaistines.
„Tai bus patys pigiausi, kuriuos dabar per prievartą ir kiša“, – pareiškė V.Augustinienė.
„Bus suinteresuotų daktarėlių vaistinės ir jie kam norės duos tuos brangius vaistus, o visiems kitiems bus pigūs ir per prievartą gydys pigiais“, – pridūrė ji.
Pasak pacientų atstovės, valdžia verčiau turėtų rūpintis, kad būtų vaistų pasirinkimas, jie būtų įperkami, o ne pristeigta tūkstančiai vaistinių.
Grėsmė mažoms vaistinėms
Lietuvos vaistinių asociacijos atstovė Dangutė Mikutienė prognozuoja, kad valstybinių vaistinių steigimas labiausiai smogs periferijoje dirbančioms nedidelėms vaistinėms.
„Regionuose, kur pakankamai seniai veikia mažos vaistinės, jeigu valstybė padės savo vaistinėms, joms gali tekti užsidaryti“, – BNS teigė Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė.
Tam pritarė ir BNS kalbintas Mažeikių ligoninės vaistinės vedėjas Linas Gražys.
„Kažkiek laiko gyvens (valstybinė ir privati šalia viena kitos – BNS). Tik klausimas, kada ir kuri pirma bankrutuos“, – teigė jis.
Kita vertus, vaistinės vedėjas svarstė, kaip ligoninės išprašys iš patalpų veikiančias privačias vaistines.
„Reikės investicijų įrengti naują vaistinę, kad žmonės lengvai galėtų ateiti. Reikia laisvų patalpų. Šiandien dar nesvarstėme, kur jos būtų, tegu įstatymą pirma priima. Abidvi ilgai nebus. Vienai kažkuriai nebeapsimokės“, – teigė jis.
Mažeikių ligoninės vaistinės vedėjas taip pat tvirtino, kad vaistinių kiekį gydymo įstaigoje lems, ar valstybinės vaistinės bus privalomos.
D.Mikutienė sako nerandanti atsakymo į klausimą, kaip bus elgiamasi, jeigu valstybinė vaistinė neišsilaikys: „Jai bus nuolat metami biudžeto pinigai?“
L.Gražys atkreipė dėmesį, kad jeigu jo vadovaujama vaistinė, šiuo metu aptarnaujanti tik ligoninės pacientus, imtų vaistus pardavinėti visiems, reikėtų vesti dvigubą buhalteriją, nes skirtingiems klientams būtų parduodami medikamentai su skirtingu pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).
„Būtinai, nes skirsis prekybiniai antkainiai, PVM jau skiriasi. Mes pavyzdžiui, beveik viską perkame su 5 proc. PVM, kitos vaistinės moka 21 proc., išskyrus receptinius ir kompensuojamus vaistus“, – sakė jis.
Valstybė perima nebūdingą jai funkciją
Pasak D.Mikutienės, užuot atsisakiusi nebūdingų funkcijų, valstybė jas susikuria, nes valstybinės vaistinės būtų kuriamos išskirtinėmis rinkoje sąlygomis: patalpos, vaistų laikymo ir saugojimo įranga nekainuos, darbuotojai bus išlaikomi iš biudžeto.
D.Mikutienė pasigedo tokių vaistinių steigimo finansavimo poveikio biudžetui.
Ji įsitikinusi, kad elgiamasi nesąžiningai vieną dieną pateikiant argumentus, kad leidus ligoninėse steigtis valstybinėms vaistinėms, vaistai atpigs ir bus geresnis jų prieinamumas, o kitą dieną aiškinant, kad vaistinių konkurencija pakankama, nes jos „ant kiekvieno kampo“.
„Vaistinių tinklas pakankamai tankus, vaistus parduodame tokiomis kainomis, kokias nustato ministerija. Privačios vaistinės visiškai užtikrina paslaugos teikimą. Ir mūsų nuomone, vaistai, patenkantys į Lietuvos rinką, turėtų visiems prekybininkams patekti vienodomis sąlygomis“, – sako D.Mikutienė.
Jos nuomone, pataisos dėl to prieštarauja Konstitucijai dėl konkurencijos laisvės varžymo ir įtakos vaistinių sektoriui. Taip pat, D.Mikutienės, teigimu, būtų pažeista Lietuvos stojimo į ES sutartis.
„Bet kokiai valstybės pagalbai, kuri daro įtaką sektoriui, turi būti gautas Europos Komisijos leidimas“, – kalbėjo D.Mikutienė.
Lietuvos vaistinių asociacija vienija didžiausias Lietuvos vaistines, kuriose dirba apie 1,6 tūkst. vaistininkų ir 700 farmakotechnikų. Šiuo metu asociacijai priklauso „Eurovaistinė“, „Benu vaistinė“, „Gintarinė vaistinė“ ir „Norfos vaistinė“.
