Trečiadienį priešpiet išplatintame pranešime paskelbta, kad Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) ir VDU atstovai pritarė integracijos susitarimui, kuriuo remiantis buvo sutarta Kaune plėtoti klasikinį, plačios aprėpties universitetą, kurį sudarytų VDU su autonomiškomis specializuotomis akademijomis. Planuojama, kad Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pagrindu būtų įsteigta VDU Edukologijos akademija, o ASU pagrindu – žemės ūkio, miško, maisto ir kaimo plėtros akademija. Šiuo metu VDU dėl integracijos taip pat kalbasi su Lietuvos sporto universitetu (LSU).
Toks planas visiškai prieštarauja Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupės siūlymui Kaune įkurti plačios aprėpties universitetą, kuris jungtų Kauno technologijos universitetą (KTU), VDU, ASU bei Lietuvos sporto universitetą (LSU).
Po susitikimo su universitetų atstovais, kuriame be J.Augučio, dalyvavo Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorius Algirdas Gaižutis, ASU rektorius Antanas Maziliauskas, LSU rektorius Aivaras Ratkevičius, kiti aukštųjų mokyklų atstovai, V.Pranckietis teigė tokį siūlymą palaikantis.
Anot jo, negalima sakyti, kad pagal jį KTU paliekamas nuošalyje – esą niekas jam netrukdo siūlyti prisijungti. „Tas projektas yra atviras, o ne kaip nors užslėptas. Jis visiems universitetams yra atviras“, – sakė Seimo pirmininkas.
Derėtų priminti, kad V.Pranckietis kone visą savo gyvenimą dirbo ASU. Nepaisant šios akivaizdžios sąsajos, prieš porą savaičių vykusiame universitetų ir valdančiųjų susitikime jis agitavo mesti asmeninius interesus ir į aukštojo mokslo reformą pažiūrėti valstybiškai.
Trečiadienį jis sakė, kad po to, kai Vyriausybė paskelbė, jog galėtų atsirasti nacionalinis universitetas, jam kilo mintis, kad „nacionalinis“ turėtų būti toks, kurio pavadinime nebūtų vietovardinio žodžio.
„Ir kad jis galėtų dengti visą Lietuvą – jungti kaip skėtis universiteto pagrindu padalinius, kurie galėtų vadintis akademijomis“, – sakė jis. Seimo pirmininkas pabrėžė, kad gerai, kai iniciatyvos atkeliauja iš apačios, o tai yra protingų žmonių iniciatyvos – nereikia galvoti, kad, jo žodžiais, ten žmonės nežino ko nori, o mes jau visi čia žinome.
„Kai sutampa nuomonės ir universitetų, ir valdžios, tikriausiai gausis labai rimta sinergija ne tik tarp universitetų, bet ir tarp universitetų ir valdžios“, – sakė jis.
V.Pranckietis nesutinka, jog toks siūlymas prieštarauja darbo grupės siūlymui.
„Neprieštarauja darbo grupei niekuo, jie kaip tik sakė, kad universitetų iniciatyvos yra priimtinos. Ir šiuo atveju iniciatyva yra labai didelė ir labai plačiai pareikšta. Manau, kad ir Vyriausybė gali galvoti nebūtinai taip, kaip iš anksto jiems atrodė“, – tvirtino politikas.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė kiek anksčiau yra sakiusi, kad rektoriai turėtų bendradarbiauti rengiant aukštojo mokslo reformą, o ne raginti universitetų bendruomenes jai priešintis.
Tačiau Seimo pirmininkui neatrodo, kad palaikydamas reformai besipriešinančius rektorius, jis gali sukelti konfliktą koalicijoje: „Priešingai. Koalicijoje ir Seime turėtų kilti kuo mažiau konfliktų, nes taip yra tenkinama daugelio... Visi Seimo nariai yra universitetų absolventai ir jie kiekvienas gali turėti savo interesą.“
Anot jo, jeigu universitetams toks planas tinka, jis turėtų tikti ir Seimo nariams.
„Žinoma, reikia labai gerai iškomunikuoti, kas čia gerai tiems žmonėms – labai žmonės laukia tos ramybės. Tie žmonės, kurie dirba universitetuose, jiems bet koks sprendimas šiandien jau yra gerai, nes jie tada vis tiek kažką sužino, o ne taip, kad pakabinti ir tiesiog bus kažkas daroma“, – kalbėjo jis.
J.Augutis: taip būtų greičiau
Paklaustas, kodėl siūlomas toks modelis, nuošalyje paliekant KTU, J.Augutis aiškino, jog Kaunas yra akademinis miestas su labai giliomis tradicijomis, ir negalima sakyti, kad KTU paliekamas nuošalyje, nes universitetai bendradarbiauja.
„LSMU, KTU yra be galo reikalingas Lietuvai, kaip partneris ir truputį konkurentas Vilniaus Gedimino technikos universitetui. Lieka trečias branduolys, kaip klasikinis plačios aprėpties universitetas, kurio pagrindinį vaidmenį vaidintų VDU ir jis irgi Lietuvoje turėtų oponentą – Vilniaus universitetą“, – po susitikimo su Seimo pirmininku kalbėjo J.Augutis.
Jo teigimu, tokia sistema būtų labai stabili, dešimtį metų besivystanti.
Paklaustas, ar tai nėra siekis sustabdyti reformą, J.Augutis aiškino, jog kaip tik priešingai – tai yra siekis ją išjudinti iš mirties taško: „Kadangi prijungimas reorganizavimo būdu didelio skaičiaus universitetų techniškai labai sudėtingas. Tai neaiškus socialinis eksperimentas, nežinia, kaip tai būtų suprojektuota, kaip tos sutartys tarptautinės, reitingai universitetų. Mes neturime tiek laiko atmesti tą universitetą atgal ir pradėti nuo nulio.“
Vienas universitetas sujungiant tris aukštąsias mokyklas, J.Augučio teigimu, yra optimalus variantas, kuris leistų reformą įgyvendinti anksčiau.
KTU rektorius: tai – manipuliacija
KTU rektorius Petras Baršauskas 15min sakė šiuos veiksmus vertinantis kaip manipuliaciją ir eilinį gerų Vyriausybės iniciatyvų iškraipymą.
„Bandymas toliau lošti interesus, bet ne žiūrėti valstybiškai, ne esmės ir turinio“, – sakė jis.
Vyriausybė yra pritarusi ŠMM darbo grupės siūlomam projektui ir yra pateikusi jį svarstyti Seimui, kuris turėtų apsispręsti, ką daryti su universitetais ir duoti startą reformai.
Anot KTU rektoriaus, Seime visos pusės turėtų susėsti kartu ir mėginti ieškoti geriausio sprendimo, o ne užbėgant už akių bandyti, jo žodžiais, lošti kažkokius lošimus.
„Čia nieko naujo – jau buvo tie lošimai ir matėsi interesai dėl LEU ir VDU. Dabar kiti. Nieko čia naujo. Jau jūs žurnalistai patys matot ir patys jaučiate situaciją, čia jau nebūtinai ir man komentuoti“, – sakė jis.
Jis pabrėžė pastebintis bandymus išvengti aukštųjų mokyklų jungimo, kuris reikalingas valstybei, tačiau nenaudingas institucijoms bei tam tikriems asmenims.
„Mes pasakėme, kad mes remiame Vyriausybės siekį ir visais būdais eisime į kontaktą“, – priminė rektorius.
