„Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis nebegalioja nuo vasario 1 d., bet gali atsirasti kitų vežėjų

Ketvirtadienį suėjo terminas, kada Ministrų kabinetas turėjo apsvarstyti gruodį priimtą vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, jog sutartis tarp geležinkelių ir Baltarusijos trąšų milžinės neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Vyriausybei patvirtinus komisijos išvadą, tai tapo pagrindu nutraukti sutartį.

„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą iki šiol tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

VIDEO: A.Dulkio ir M.Skuodžio komentarai po Vyriausybės posėdžio

A.Dulkio ir M.Skuodžio komentarai po Vyriausybės posėdžio

M.Skuodis: kroviniai turi nustoti važiuoti iki vasario 1 dienos

Po Vyriausybės posėdžio Ministrų kabineto sprendimą pakomentavo susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Anot jo, „Lietuvos geležinkelių“ ir kalio trąšų gamintojų Baltarusijos „Belaruskalij“ sutartis neatitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, todėl nebegalioja nuo vasario 1 dienos. Jo teigimu, iki to laiko trąšų kroviniai turėtų nustoti važiuoti per Lietuvą.

„Iki to laiko trąšų krovinių tranzitas natūraliai turi nustoti, nes nebelieka teisinio pagrindo jų gabenti“, – sakė ministras.

„Ar gali būti kiti vežėjai, kurie kažką gabens ar darys? Man atrodo labai svarbus aspektas, kad bet kokio vežėjo, kuris norės gabenti trąšas, bus tikrinama, kiek jų sandoriai atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus“, – teigė M.Skuodis.

Vyriausybės nuotr./Vyriausybės posėdis

Tai – tik pirmas žingsnis, kas toliau – neatskleidžia

Ministras teigė, kad pats Vyriausybės nutarimas yra ne vieno sakinio, o ilgesnis, jis bus pateiktas įmonėms, bet ne visuomenei, nes yra konfidencialus. „Kadangi yra jautrios aplinkybės, aš norėčiau susilaikyti nuo komentarų, įstatymiškai negaliu. Bet sprendimas priimtas vadovaujantis nacionaliniam saugumui svarbių objektų įstatymu. Šiuo atvejus tikrinamas sandoris ir sprendimas remiasi tuo, kiek sandoris atitinka nacionalinio saugumo interesus, kiek subjektas, su kuriuo sudarytas sandoris, atitinka nacionalinio saugumo interesus. Sprendimas yra aiškus: neatitinka“, – tvirtino M.Skuodis.

Paklaustas, ar nutarime yra kalbama apie pavedimą tokį beprecedentį sprendimą įforminti įstatymu, ministras atsakė, kad kol kas sprendimai yra dėl vieno sandorio.

„Bet Vyriausybė vertins visus sandorius teisiškai. Tai yra tik vienas žingsnių link trąšų gabenimo sustabdymo. Tai yra pirmasis žingsnis. Toliau visos institucijos dės pastangas atlikti visus reikalingus ir būsimus veiksmus tam, kad nacionalinio saugumo interesai būtų užtikrinti“, – sakė M.Skuodis.

Jis sakė, jog su Europos Komisija vyksta konsultacijos dėl Lietuvos tarptautinių ir ekonominių sankcijų įstatymo pataisų.

„Pats įstatymas su šituo sandoriu ir Vyriausybės sprendimais nesusijęs. Apkritai kuriamas nacionalinis sankcijų režimas, bet dėl tolesnių sprendimų, konkrečių, jei valstybė priimtų ateityje, dėl kiekvieno iš jų būtų konsultuojamasi atskirai“, – teigė M.Skuodis.

Atsakydamas į klausimą, ar jau žinomi mažiausi galimi nuostoliai, kuriuos Lietuvai gali tekti patirti dėl šio sprendimo, M.Skuodis sakė: „Veikiame demokratinėje, teisinėje šalyje, kur veikia teisinės viršenybės principas ir dėl to skirtingi juridiniai asmenys nori krovinius gabenti būtent per Lietuvą, nes čia veikia vis dėlto teisinė viršenybė, priešingai nei kitose šalyse. Natūralu, bet kurį sprendimą juridiniai asmenys gali skųsti. Bet šioje vietoje mes iš Vyriausybės pusės jaučiamės tvirtai ir darome tai, kas mums įstatymais yra pavesta daryti.“

Jo teigimu, vasario 1 diena pasirinkta dėl techninių aplinkybių, kad būtų suteikta laiko visoms pusėms prisitaikyti. M.Skuodis teigia, kad „Lietuvos geležinkeliai“ jau informavę „Belaruskalij“, kad sutartis gali būti nutraukta.

15min nuotr./susisiekimo ministras Marius Skuodis

„Lietuvos geležinkeliai“ vykdys, bet įžvelgia grėsmių

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) išplatino pranešimą spaudai, kad yra pasiruošę vykdyti Vyriausybės nutarimą dėl sutarties su „Belaruskalij“.

Veiksmų planus galimiems skirtingiems scenarijams, poveikio ir rizikų Grupei bei valstybei vertinimą LTG grindžia atlikta teisinės aplinkos ir pasaulinės trąšų rinkos analize. Ji rodo, kad dėl trąšų gabenimo dar galėtų kreiptis kitos bendrovės, tad artimiausi mėnesiai bus itin svarbūs valstybei priimant atitinkamus sprendimus. Šią informaciją LTG pateikė ir Susisiekimo ministerijai.

„Belaruskalij“ – ne vienintelė bendrovė, galinti užsakyti šio krovinio pervežimo paslaugas. Dėl jų į „LTG Cargo“ dar gali kreiptis kitos bendrovės, kurios nėra įtrauktos į sankcijų sąrašus.

Atlikta analizė rodo, kad tvariam teisiniam keliui sukurti ir trąšų tranzitui per Lietuvą visiškai sustabdyti reikalingi keli kompleksiniai žingsniai. Pirmasis – šiandieninis Vyriausybės sprendimas dėl 2018 m. sudarytos LTG ir „Belaruskalij“ sutarties, rašoma pranešime spaudai.

„Esame pasiruošę vykdyti Vyriausybės priimtą nutarimą – atsižvelgdami į jį, nuo vasario 1 d. nutrauksime paslaugų teikimą „Belaruskalij“ pagal 2018 m. sudarytą sutartį. Suprantame, kad susidariusi situacija yra kompleksiška, reikalauja maksimalaus atidumo ir susitelkimo. Teikiame institucijoms reikalingą ekspertinę informaciją bei įžvalgas pagal turimas kompetencijas“, – pranešime spaudai cituojamas LTG generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Asmeninio archyvo nuotr./Egidijus Lazauskas

Jis pažymi, kad artimiausias laikotarpis bus kritiškai svarbus priimant kitus aktualius sprendimus dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą.

„Šiandien Vyriausybė priėmė sprendimą dėl sutarties su „Belaruskalij“. Tačiau „Belaruskalij“ – ne vienintelė bendrovė, galinti užsakyti šio krovinio pervežimo paslaugas. Dėl jų į „LTG Cargo“ dar gali kreiptis kitos bendrovės, kurios nėra įtrauktos į sankcijų sąrašus. Lietuva yra prisijungusi prie tarptautinių susitarimų, kuriais esami ar potencialūs klientai gali pagrįsti prašymus gabenti baltarusiškas trąšas. Tai reiškia, kad „LTG Cargo“ turėtų turėti tvirtą teisinį pagrindą atsisakyti gabenti tokį krovinį. Taip pat baltarusiškas trąšas per Lietuvą gali pretenduoti gabenti kiti vežėjai.

Gavusi naują prašymą gabenti baltarusiškas trąšas, „LTG Cargo“ dėl to konsultuosis su valstybės institucijomis, tarp jų su Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.

LTG šiuo metu toliau analizuoja susiformavusią teisinę aplinką, iš skirtingų Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų bei daugiašalių susitarimų kylančias rizikas, kurios gali kilti atsisakant ateityje sudaryti susitarimus dėl baltarusiškų trąšų gabenimo, ir galimas pasekmes“, – rašoma pranešime.

I.Udovickis dar nekomentuoja

„Belaruskalij“ trąšas Klaipėdos uoste kraunančio Birių krovini(BKT) didžiausias akcininkas Igoris Udovickis BNS nekomentavo, kaip vertina Vyriausybės sprendimą ir kokią įtaką jis turės jo verslui.

„Kol kas nemačiau Vyriausybės sprendimo teksto, todėl neturiu komentarų“, – BNS sakė I. Udovickis.

Pernai gruodį 70 proc. BKT akcijų valdantis verslininkas BNS sakė, jog kalio trąšų tranzitas per Lietuvą negali būti nutrauktas, nes tai prieštarautų Lietuvos, ES ir JAV tarptautiniams susitarimams.

Be to, jo teigimu, Seimas yra ratifikavęs tris Lietuvos ir Baltarusijos dvišalius susitarimus – jie nustato baltarusiškų krovinių tranzito laisvės režimą per Lietuvą ir Klaipėdos jūrų uostą.

Su Klaipėdos uosto vadovu Algiu Lataku BNS susisiekti kol kas nepavyko.

Neužkerta kelio tarpininkams?

„Norėčiau atsakingai pasakyti, kad sutarties su „Belaruskalij“ nutraukimas yra tik viena iš daugelio detalių visoje trąšų gabenimo schemoje. Garantijos, kad nebus gabenamos nutraukus gabenimą pagal šią sutartį, nėra“, – trečiadienį po bendro dviejų Seimo komitetų posėdžio žurnalistams sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

„Saugiausias dalykas visąlaik yra ES sankcijos. Jei jų neturime ar negalime turėti, yra nacionalinio lygmens teisinė bazė, bet tik tokiu atveju, jei ji būtų suderinta su Europos komisija“, – kliūtis dabartinėje situacijoje teisiškai apriboti trąšų tranzitą per Lietuvą vardijo ministras.

M.Skuodžio manymu, šiandien Lietuvoje yra dešimt įmonių, kurios teoriškai galėtų perimti bent dalį trąšų tranzito, bet realiai tokių įmonių jis mato dvi. Kokios jos, ministras neatskleidė.

Vienas „Lietuvos geležinkelius“ konsultavusių teisininkų teigia, kad Vyriausybės sprendimas taps pagrindu „Lietuvos geležinkeliams“ nutraukti sutartį, tačiau neužkirs kelio šias trąšas per Lietuvą gabenti kitoms įmonėms, kurios veiktų kaip tarpininkės tarp „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“.

Pasak jo, pagal Konstituciją ūkinę veiklą, įskaitant sandorius su „Belaruskalij“, gali apriboti tik įstatymas arba Europos Sąjungos teisės aktai.

Advokatų kontoros „TGS Baltic“ Baltijos šalių valdybos pirmininkas Vilius Bernatonis teigia, jog įsigaliojus Vyriausybės nutarimui nustos galioti tik konkretus sandoris – „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis, tačiau kiti sandoriai automatiškai nebus draudžiami, pavyzdžiui, į geležinkelius galėtų kreiptis įvairūs ūkio subjektai prašydami pervežti baltarusiškas trąšas.

„Pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę geležinkeliai negali atsisakyti pervežti nesant tam pagrindo. Tam, kad būtų pagrindas, reikalingas įstatymas. Tada būtų įstatyminis apribojimas, kad tam tikri pervežimai draudžiami ir sandorius sudaryti draudžiama“, – BNS sakė V.Bernatonis.

Pasak jo, įstatyme turėtų būti numatytos tokio draudimo apimtys ir ribos – ar sankcija taikoma produktui, ar infrastruktūros naudojimui, ar tam tikriems subjektams, ar viskam kartu.

„Turi būti apribojimas aiškus, skaidrus, konkrečiai suprantamas, kad būtų lengva taikyti ir tai būtų minimalus įsikišimas į ūkinę veiklą“, – aiškino teisininkas.

Pasak jo, Lietuvos Vyriausybės pasirašytas Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas bei Europos Sąjungos ir Lietuvos konkurencijos teisė neleidžia dominuojančiam ūkio subjektui atsisakyti sudaryti sandorių – visa teisinė sistema skatina būtent užsiimti ūkine veikla, o apribojimai ir išimtys turi būti retos ir pagrįstos.

Paklaustas, ar dėl kitos įmonės užsakymo vežti baltarusiškas kalio trąšas „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų kreiptis į vyriausybinę nacionalinio saugumo komisiją, V.Bernatonis teigė manantis, kad tai, tikėtina, būtų vienintelė išeitis, tačiau tarptautinis susitarimas, anot jo, nustato labai nedidelį – 5 ar 7 dienų terminą, per kiek laiko turi būti priimtas užsakymas.

„Tikiu, kad mes teisinė valstybė ir situaciją išsispręsime teisinėmis priemonėmis“, – kalbėjo V.Bernatonis.

Stasylų geležinkelio pasienio kontrolės punkte tikrinami „Belaruskalij“ vagonai

+29

Ruošia teisinę bazę

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, komentuodama būsimus valdžios sprendimus, kaip užkirsti kelią „Belaruskalij“ trąšų tranzitui per Lietuvą, teigė, kad tam dar ruošiama teisinė bazė.

Vyriausybė ruošia Tarptautinių ir ekonominių sankcijų įstatymo pataisas, tačiau jas dar turės priimti Seimas.

„Nėra sprendimo, yra tik ruošiama teisinė bazė bendrai – kaip įgyvendinti sankcijas Lietuvoje, kad tai būtų taikoma ne tik tam vienam sandoriui, bet ir galbūt ateityje iškilsiančioms panašioms situacijoms, kad tai būtų sistemiškai sprendžiama, tą pasiūlys Užsienio reikalų ministerija“, – LRT antradienį sakė A.Armonaitė.

Vyriausybė ruošia Tarptautinių ir ekonominių sankcijų įstatymo pataisas, tačiau jas dar turės priimti Seimas.

A.Armonaitė antradienį pakartojo, kad norint užkirsti kelią „Belaruskalij“ trąšų tranzitui per bet kurią kitą ES šalį, būtina siekti, kad joms būtų pritaikytos ir Europos Sąjungos sankcijos.

„Tai sankcijos Baltarusijos diktatūriniam Lukašenkos režimui. Lietuva savo namų darbus pasidarys ir priims sprendimus. Bet gali taip nutikti, kad trąšos važiuoja per kažkurią kitą Europos šalį ir režimas de facto finansuojamas. Man atrodo, kad labai svarbu siekti, kad Europos sankcijose tas trąšų kodas atsirastų ir jos iš tiesų būtų veiksmingos ir ne vienai šalis jas taiko, o visa Europa“, – sakė A.Armonaitė.

Privatūs vežėjai atmeta galimybę vežti trąšas

Privatūs Lietuvos vežėjai geležinkeliais toliau atmeta galimybę vežti krovinius, jei geležinkeliai nutrauktų sutartį su „Belaruskalij“ ir nebevežtų trąšų nuo Baltarusijos sienos iki Klaipėdos.

„Kad privatus vežėjas galėtų vežti su Baltarusija ar Kaliningrado sritimi, tokio varianto nėra“, – BNS sakė Lietuvos geležinkelių įmonių asociacijos direktorius ir privačios vežėjos „LGC Cargo“ atstovas Tomas Keršis.

Jis anksčiau BNS yra sakęs, kad perimti baltarusiškų trąšų gabenimą iš „Lietuvos geležinkelių“ pirmiausia kliudo dvi techninės kliūtys: informacinių mainų susitarimas tarp buvusių NVS ir Baltijos šalių geležinkelių, pagal kurį prisijungti prie sistemos gali tik „Lietuvos geležinkeliai“, be to, tik antrinė LTG bendrovė „LTG Cargo“ turi susitarimą su Baltarusijos geležinkeliais dėl vagonų priėmimo ir perdavimo pasienio ruože.

„Jeigu jie tą nuomonę pakeistų ir leistų vienai ar kitai įmonei jungtis prie tų susitarimų, tada teoriškai – taip. Viskas priklauso nuo „Lietuvos geležinkelių“ geros valios“, – sakė jis.