V.Bakas sakė, kad M.Bastys bendravo su „Rosatom“ atstovais, kurie siekė Lietuvą sujungti tinklais su Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje statomomis atominėmis elektrinėmis, kai Lietuva jau nuo 2000 m. kalbėjo apie energetikos sistemos stabilumo ir energetikos sistemos integravimo į Europos sistemas ir norėjo išsivaduoti nuo įtakos iš Rytų.
Tuo tarpu M.Bastys stengėsi siekti absoliučiai kitų tikslų – jis siekė visiškos Lietuvos priklausomybės nuo Rusijos.
Ši istorija primena tipišką, vadovėlinę verbavimo ir veikimo schemą, – sakė V.Bakas.
„To neįvyko tik dėl to, kad Lietuvos politikoje buvo sąmoningų žmonių, politikų ir pareigūnų, kurie visgi užkirto kelią šitiems projektams. (...) Jeigu ponui M.Basčiui ir jo kolegoms bendražygiams, kurie atstovavo „Rosatom“ būtų pavykę šie sumanymai, šiandien Lietuva būtų dar labiau įtraukta į Rusijos įtakos zoną, vystytume tokius projektus kaip Kaliningrado elektrinė, mūsų ekonomika, verslas būtų įtrauktas į sudėtingas ir pelningas schemas, mes, ko gero, turėtume daugiau politikų, kurie atstovauja „Rosatom“ interesams“, – sakė V.Bakas.
Tačiau ne tik tai. M. Bastys bendravo toli gražu ne vien su „Rosatom“ atstovais. Ir ryšiai prasidėjo ne 2012-2013 m.
„Seimo narys M. Bastys dar iki 2004 m. palaikė sisteminius ryšius su Rusijos žvalgybų aukštais pareigūnais, kuris vienas buvo išsiųstas iš Lietuvos už nesuderinamą su Lietuvos interesais veiklą, o kitas buvo paskelbtas persona non grata – tai yra nepageidaujamu asmeniu vienoje iš NATO šalių“, – teigė V.Bakas.
Komiteto pirmininkas nurodė, kad M.Basčio veiklos motyvai šiame tyrime nebuvo labai svarbūs, nors paskatų galėjo būti įvairių.
„Ši istorija primena tipišką, vadovėlinę verbavimo ir veikimo schemą. Kai pradedama nuo nedidelių uždavinių, kaip antai karių kapai, nedidelių paslaugų – tarpininkauti vienai kitai vizai ir einama prie stambių projektų ir stambios įtakos“, – teigė V.Bakas.
Pasak jo, viešų duomenų apie M.Basčio galimai gautą atlygį nėra.
Jis pastebėjo, kad M.Bastys veikdamas taip, kaip nustatyta, pasiekė karjeros aukštumų, nors aukščiausi valstybės vadovai matė VSD pažymas ir turėjo žinoti apie jo veiklą. „Tas kelia nerimą“, – pripažino V.Bakas.
J.Olekas stojo ginti M.Basčio
Socialdemokratas J.Olekas tai kategoriškai neigia. Jis tikina, kad komitetas „perlenkė lazdą“ priimdamas apkaltinantį verdiktą, kad M.Bastys veikė prieš Lietuvos interesus.
„Rosatom“, kaip ir kitos įmonės, be abejo, turi savo tikslų. Jos kartais, o gal ir dažnai atstovauja bendrus Rusijos interesams. Bet net ir mūsų atveju „Rosatom“ ir Lietuvos interesai vienu atveju sutapo. Tą liudijo ir mūsų kolegos, tą aš pats žinau iš mano darbo praeitoje Vyriausybėje, kai buvo viena iš didžiausių užduočių ir be ko negalėjome įgyvendinti mūsų krypties. Tai buvo sėkmingas Ignalinos atominės elektrinės uždarymas“, – kalbėjo J.Olekas.
Jis priminė, kad ir dabar „Rosatom“ valdoma „Nukem“ dirba su Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbais.
Konservatoriai tikslino, kad, VSD duomenimis, apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymą M.Basčiui tarpininkaujant surengtame susitikime su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu „Rosatom“ atstovai nė neužsiminė. Šios pokalbio temos 2013-aisiais neminėjo ir pats M.Bastys. Be to, V.Gedvilą aplankęs „Rusatom Overseas“ atstovas Aleksandras Mertenas buvo atsakingas už elektrinių statybas, o ne už Ignalinos atominės elektrinės uždarymą.
Socialdemokratas taip pat tikino, kad nė vienas valstybės vadovas informacijos apie M.Basčio draugystę su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų pareigūnais iki šiol neturėjo.
J.Olekas akcentavo, kad 2006-aisiais metais M.Bastys gavo leidimą dirbti su informacija, žymima grifu „slaptai“. Konservatoriai priminė, kad tuomet VSD vadovavo Arvydas Pocius, kurio veikla anksčiau taip pat buvo tiriama Seimo komisijoje ir jai rasta priekaištų.
Be to, jis pabrėžė, kad M.Bastys turi teisę neliudyti prieš save, todėl jo kalbų komitete negalima vadinti melu.
D.Gaižauskas nusišalins
Komiteto narė konservatorė Rasa Juknevičienė atkreipė dėmesį, kad M.Bastys užuot padėjęs Lietuvos tarnyboms dirbti, trukdė ir melavo net liudydamas komitetui.
Tačiau kol kas komitetas neprašys Generalinės prokuratūros patraukti M.Bastį baudžiamojon atsakomybėn už melą komisijai. Šis sprendimas paliekamas Seime suburtai dėl apkaltos Seimo nariui spręsiančiai specialiajai komisijai.
Šios komisijos pirmininkas Dainius Gaižauskas tikino, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete tyrimą vykdę Seimo nariai turėtų nusišalinti nuo darbo komisijoje, spręsiančioje dėl apkaltos. Jis pats taip ir ketina padaryti.
Veikė prieš Lietuvos interesus
Trečiadienį laikinosios komisijos statusu veikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas priėmė išvadas, kuriomis nustatyta, kad M.Bastys veikė prieš Lietuvos interesus ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Už išvadas balsavo aštuoni komiteto nariai, prieš buvo tik socialdemokratas Juozas Olekas.
„Seimo narys M.Bastys, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“, Kaliningrado srityje pradėjusios statyti Baltijos atominę elektrinę, o Baltarusijoje statančios Astravo atominę elektrinę, atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus“, – konstatavo komitetas.
Komitetas daro išvadą, kad artimi Seimo nario Mindaugo Basčio ryšiai su buvusiais ar esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais ar esamais nusikalstamo pasaulio atstovais kelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
M. Bastys, teikdamas paaiškinimus komitetui, vengė atskleisti, melavo savo ryšių pobūdį su asmenimis, siekusiais realizuoti „Rosatom“ planus Lietuvoje.
Be to, komiteto turimi duomenys suponuoja, kad Seimo narys M.Bastys, tarpininkaudamas „Rosatom“ ir su ja susijusioms įmonėms, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams, Kremliui artimiems žurnalistams ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovais, siekė daryti įtaką politiniams procesams ir aukščiausiems valstybės pareigūnams Lietuvoje, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį, ir padaryti žalos Lietuvos valstybei.
Sprendimo dėl pagrindo pradėti M.Basčiui apkaltos procedūrą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas sprendimo nepriėmė. Jis nurodo, kad tai turi nuspręsti Seime suburta specialioji tyrimo komisija.
