Tyrimu būtų siekiama nustatyti atvejus, kai palaikant ryšius su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti poveikį valstybės institucijoms, politikams ar politiniams procesams, nustatyti partijų ar atskirų politikų finansavimo atvejus, galinčius kelti grėsmę valstybės interesams ir kokiuose sektoriuose ta Įtaka buvo mėginta daryti. Kad toks tyrimas būtų pradėtas, pasirašė 40 Seimo narių. Artimiausiu metu siūlymas bus teikiamas Seimui. Vytautas Bakas – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“.
– Ar teisingai aš suprantu, kad noras tirti toliau atsirado po to, kai paaiškėjo, kas vyko su socialdemokratu Mindaugu Basčiu, su jo advokatavimu kai kuriems Rusijos energetikos interesams?
– Na, iš tiesų reikėtų pasakyti, kad pagrindinis iššūkis, kurį mes dabar sprendžiame, tai yra korupcija, politinė korupcija ir veikimas politikų, kuris yra nesuderinamas su nacionalinio saugumo interesais, su visuomenės interesais. Pavyzdžiui, STT, remdamasi tarptautinių organizacijų pranešimais ir metodikomis, yra paskaičiavusi, kad Lietuva dėl korupcijos rizikos netenka apie 4,5 mlrd. eurų. Tai suma, matyt, protu sunkiai suvokiama. Aš pasakysiu paprastai, jeigu atsitiktų taip, kad mums pavyktų visiškai pašalinti šitą riziką, tarkime šita situacija nutiktų, kiekvienas Lietuvos vaikas – nuo ką tik gimusio iki 17 metų – kiekvieną mėnesį galėtų gauti 700 eurų. Mūsų prognozėmis, labai atsargiomis, dalį korupcijos rizikos galima sutvarkyti ir galima „ištraukti“ iš to liūno, manau, apie 500-600 mln. eurų. Tai tas tyrimas apimtų 3 kryptis. Pirma kryptis – „Rosatom“ kryptis, ir galbūt, jeigu taip populiariai pasakyti, kas buvo už M. Basčio? Nes iš tiesų Lietuvos politika energetikos sektoriuje buvo vienokia, tačiau tikroji politika, panašu, buvo su dvigubu dugnu, ir ponas M. Bastys, mano nuomone, tam, aišku, reikia tyrimo, buvo tik tarpininkas, priimant sprendimus arba susikalbant su ana puse.
– Bet užsakovas buvo Rusijos pusė?
– Be abejo. Rusija nedaro verslo su Lietuva energetikos srityje. Rusija bet kokį verslą, intervenciją, galimybę daryti verslą Lietuvoje, sieja su galimybe paveikti politiką. Kitaip negali, tiesiog tokia yra verslo kultūra, ypatingai energetikos sritis. Pagrindinis taikinys yra ne Ignalinos AE uždarymas, pagrindinis taikinys – paveikti Lietuvos politinę sistemą, kad tie politiniai sprendimai būtų priimami tokie, kokių reikia mūsų rytų kaimynui.
– Bet jūs matote vis dėlto ten kažkokius partinius interesus kyšančius?
– Jeigu aš nematyčiau, aš nesiimčiau tos iniciatyvos. Aš manau, tam, kad mes galėtume apsaugoti Lietuvos nacionalinius interesus, tas tyrimas yra būtinas.
– Jūs sakėte, kad Ignalinos AE uždarymas nėra pats svarbiausias dalykas, bet ten yra „Rosatomo“ įmonė „Nukem“, kuri dalyvauja uždaryme, ir ten labai dideli pinigai. Ar šitas jūsų tyrimas liestų ir „Nukem“ darbą Lietuvoje?
– Aš dabar negalėčiau, nenorėčiau spekuliuoti, nes tai būtų nesolidu, bet pasakysiu tiek – artimiausioje NSGK darbotvarkėje yra vizitas į Ignalinos AE, ir tas objektas, ir tas procesas, kurio tikrai vertė matuojama milijardais eurų, ne milijonais ir ne šimtais milijonų – yra mūsų dėmesio centre.
– Sakėte viena kryptis „Rosatom“, kokios kitos kryptys?
– Kita kryptis yra strateginės Lietuvos įmonės ir sprendimai, kurie iš to, ką mes matome, yra nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais. Aš kalbu apie sprendimus ne tik IT srityje, bet ir kitus technologinius sprendimus, kurių vertės tikrai yra labai didelės, bet, tiesą sakant, jeigu daromos tikrai milžiniškos investicijos į atskiras strategines įmones ir paaiškėja, kad jos sukuria dar daugiau grėsmių, ir dabar reikės tas klaidas taisyti. Už jas reikės mokėti mokesčių mokėtojams ir ne vienus metus. Tai verta tyrimo. Ir trečia kryptis yra verslo įtaka politiniams sprendimams tais atvejais, kada mums atrodo, jog tai nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais.
– Apie kokius verslo sektorius mes šiuo atveju galime kalbėti?
– Visų pirma, tai yra energetikos sektorius, be abejo, tai yra susisiekimo sektorius. Tyrimo uždavinys ir yra pateikti visuomenei informaciją, kuri gal šiandien yra ir įslaptinta, kaip ir buvo „Rosatom“ atveju, taip pat užduoti klausimus kai kuriems esamiems, buvusiems politikams.
Rusija bet kokį verslą, intervenciją, galimybę daryti verslą Lietuvoje, sieja su galimybe paveikti politiką.
– Esamiems ir buvusiems, tai jūs norite pasakyti, kad dabar Seime yra tokių politikų, kurie taip pat dalyvavo priimant kažkokius neteisėtus sprendimus ir galbūt už tai yra gavę atlygį?
– Aš galbūt pasakysiu taip: aš noriu gauti kolegų paramą tam, kad galėčiau atsakyti į jūsų klausimą. Matote, mes kalbame ne tik apie tą klasikinę korupciją, bet mes kalbame apie tokias korupcijos formas kaip nepotizmas, kai į valstybės institucijas įskiepijami savi žmonės, į svarbias sritis, į svarbias valstybės institucijas, kada tie žmonės gauna atlygį ir iš valstybės, ir lygiagrečiai iš, sakykime, užsakovų. Ir tai irgi modelis, kuris realiai Lietuvoje, panašu, veikia.
– Už finansinius nusikaltimus ir korupciją pateiktos įstatymo pataisos. Sulauksite palaikymo Seime?
– Šitoms pataisoms, kurias pateikė Prezidentė, net neabejoju, kad sulauksime.
– Bet aš suprantu, kad ties šituo jūs neketinate sustoti, norite priimti dar kelis paketus, kurie susiję su tokiais nusikaltimais?
– Taip, dabar yra kalbamasi apie tai, kad kitas žingsnis turėtų būti civilinio turto konfiskavimo institutas, t.y. kad iš žmonių, kurie iš korupcinių veikų susikrovė turtą, ir negalės jo pagrįsti teisme, iš jų bus konfiskuojamas, netaikant baudžiamosios atsakomybės. Tam reikia parengti, aišku, labai sudėtingus įstatymų projektus. Aš tikiuosi, kad tai galima padaryti dar šioje sesijoje. Kitas labai svarbus momentas yra pranešėjų apsauga. Mes esame gavę ir iš mūsų EPBO ekspertų, aukščiausio lygio pasaulinių ekspertų, rimtų pastabų, kad mes visiškai nesaugome savo pranešėjų. Tas įstatymas yra, kiek žinau, parengtas, ir jį yra politinė valia priimti taip pat šiemet. Labai svarbu kovoje su korupcija stiprinti tiriamąją žurnalistiką. Tų pačių prokurorų saugumo ir nepriklausomumo klausimas, kad jie nebijotų imtis tirti bylų ar atvejų, kurie iki šiol yra tokioje, kaip mes vadiname, „pilkojoje zonoje“. Nes iš tiesų Lietuvoje yra ir buvo „pilkųjų zonų“, kur teisėsauga apskritai nesikišdavo, netgi kriminalinė žvalgyba nesikišdavo.
– Kokios tos zonos?
– Na, pavyzdžiui, viena iš „pilkųjų zonų“ buvo iki sausio, berods, mėnesio krašto apsaugos sistema. Dėl to mes turėjome didžiulę krizę visai neseniai krašto apsaugos sistemoje, kuri nėra šiaip sau „auksinių šaukštų“ krizė. Tai yra mūsų gynybinių pajėgumų bandymas arba iššūkis mūsų gynybinei politikai, gynybinių pajėgumų diskreditavimas. Tokiu būdu buvo skatinamas ir nusivylimas, ir žiūrėkite, kaip pasitikėjimas krito dėl kažkokio šaukšto. Tai tų „pilkųjų zonų“ negali būti. Jų yra ir daugiau.
– 40 parašų, kurie yra surinkti, tai yra daugiausia jūs partijos parašai. Aš ten nemačiau nei socdemų, nei konservatorių, kurių paramos reikėtų. Kai jūs sakote, kad vien dėl korupcijos mes prarandame apie 4,5 milijardo, tai leiskite paklausti, jūs tikitės, kad jums leis tirti?
– Aš stengiausi. Iš tiesų per vasarą aš susitikinėjau su kolegomis ir iš pozicijos, ir iš opozicijos, ir aš tikiu, kad šitam tyrimui bus pritarta.
– Ačiū jums už šitą pokalbį.
