Žurnalisto Edmundo Jakilaičio moderuojamoje diskusijoje dalyvavo: Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja konservatorė Rasa Juknevičienė, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas, Vilniaus universiteto teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Stasys Šedbaras, politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris, žurnalistas Šarūnas Černiauskas, žurnalistė Jurga Tvaskienė.
Pirmąją diskusijos dalį pradėjo politikų trijulė: E.Gentvilas, R.Juknevičienė, V.Bakas.
Paklaustas apie korupcijos bylos poveikį, E.Gentvilas atskleidė, kad sužinojus apie Eligijaus Masiulio ir kitų partijos narių korupcinius ryšius, jis buvo šokiruotas. Pasak jo, netgi buvo minčių pasitraukti iš politikos. Vis dėlto, istorija pasisuko priešingai ir E.Gentvilas užėmė partijos lyderio poziciją.
„Garsiai sakiau, tai – didžiausia korupcijos byla Lietuvos politikoje. Didžiulis sukrėtimas politinei sistemai“, – teigė liberalų partijos vadovas.
Pasak jo, pilietinei visuomenei suduotas skaudus smūgis, žmonės dar kartą nusivylė politikais.
„Padaugėjo žmonių, kurie sakė neisią į rinkimus, bijau, kad tarp jų buvo daug jaunų žmonių. Mūsų darbas atstatyti pasitikėjimą“, – diskusijoje sakė jis.
„Skaudžiausia Eligijaus padaryta nesąmonė yra ne partijos, ne mano ir ne kolegų atžvilgiu. Žinoma, kiek jis atsiprašinėjo, tai jau yra kitas dalykas. Tačiau jis turi atsiprašyti visuomenės. Štai čia yra didžioji problema“, – kalbėjo E.Gentvilas.
R.Juknevičienė išskyrė du svarbius momentus – visų pirma, trumpalaikį visuomenėje kilusį šoką. Politikės teigė, kad žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą į šią istoriją galima žiūrėti pozityviai. Pasak jos, politinėms jėgoms tai proga apsivalyti. Taip pat ji pabrėžė, kad korupcijos byla rodo ir sustiprėjusias teisėsaugos tarnybas.
„Tai buvo kokių dvidešimties metų tendencijos, ir daugybė atvejų yra tokių, kai nebuvo pagauti už rankos. Galbūt galėjo būti dar skandalingesnių įvykių, tačiau dėl valstybės tarnybų nesubrendimo, negebėjimo dirbti, neįvyko“, – sakė ji.
Politikės teigimu, verslas į politikos sritį pradėjo brautis nuo 2000 metų, ji tai siejo su Rolando Pakso, Viktoro Uspaskicho, „Lukoil“, „Dujotekanos“ veiklomis.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V.Bakas pabrėžė, kad tyrimo tikslas nebuvo ištirti liberalų partiją.
„Mačiau tam tikrą kolegų sutrikimą, nes nesitikėjome, kad tokie mąstai“, – sakė diskusijos dalyvis.
Jo teigimu, esminis skirtumas nuo Darbo partijos bylos yra tas, kad šiuo atveju medžiaga yra išslaptinta ir remiantis informacija galima susidaryti bendrą vaizdą. Taip pat jis teigė, parlamentinio tyrimo metu sąmoningai nesidomėjęs teisine istorijos puse. Pasak V.Bako, komitetas domėjosi politinės sistemos pažeidžiamumu.
„Nuplėšėme kaukes nuo kai kurių politikų, verslininkų. Tikrai nedidelė verslo dalis taip elgėsi. Daugumai svarbu, kad veiktų konkurenciją ir būtų laikomasi įstatymų. Parodėme ne tik šešėlinę politikos dalį, bet ir masinius interesų konfliktus, kai kurių žiniasklaidos priemonių nesąžiningas sąjungas. Dabar turime galimybę visa tai pakeisti“, – pasakojo politikas.
Garsiai sakiau, tai – didžiausia korupcijos byla Lietuvos politikoje. Didžiulis sukrėtimas politinei sistemai, – teigė E.Gentvilas.
„Kai kurios valstybės sritys yra pilkosios zonos, pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliai“, krašto apsaugos sistema. Tai buvo sritys į kurias neįžengdavo net teisėsauga. Tai buvo valstybės valstybėje“, – rėžė V.Bakas.
Diskusijoje dalyvavęs E.Gentvilas teigė nemanantis, kad tyrimas nukreiptas tik į liberalų partiją. Jis paaiškino, kad nė kalbos negali būti apie dabartinio Liberalų sąjūdžio neteisėtus veiksmus. V.Bako jis klausė, kodėl tyrimo medžiagoje nekalbama apie kitų partijų ryšius galimus.
„Tyrimus reikėtų tęsti, bet turi būti vienodi standartai“, – sakė jis.
„Nesijaučiu didvyrė po šio tyrimo, todėl, kad be tarnybų darbo čia nebūtų jokio tyrimo. Komitetas tik pasinaudojo išviešinta medžiaga ir ją apibendrino“, – teisėsaugos institucijų svarbą pabrėžė R.Juknevičienė.
Politikę stebino tai, kad viešojoje erdvėje daugiausiai dėmesio sulaukia „MG Baltic“ koncernas, nors tyrime buvo surinkta informacijos ir apie „Rosatom“, „Nukem“ kompanijų veiklą.
Diskusiją moderavusio E.Jakilaičio teigimu, ši koncerno atvejis daugiau dėmesio susilaukia vien dėl to, kad jame figūruoja Lietuvoje žinomų veikėjų vardai. Rusijos interesai – sudėtinga tema, kuri visuomenei ne visada suprantama.
„Dėžutės yra regioninė lyga, kalbant krepšinio terminais“, – apie skirtingus korupcijos mastus sakė V.Bakas.
„Tarnybos nuolat informuodavo politikus, pavyzdžiui, apie tai kas vyksta „Lietuvos geležinkeliuose“, energetikos sektoriuje ir panašiai. Deja, kai gauni slaptą žvalgybinę informaciją, tai labai sudėtinga sugalvoti, kaip apsaugoti valstybės interesus“, – pasakojo komiteto pirmininkas.
Antroje diskusijos, rezonansinę korupcijos bylą iš teisinės pusės įvertino Vilniaus universiteto teisės fakulteto profesorius V.Nekrošius, bei Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Stasys Šedbaras.
Paklaustas, ar nereikėtų atnaujinti galimybės leisti verslui remti politines partijas, S.Šedbaras teigė, kad geresnis yra dabartinis politinių partijų finansavimo būdas.
„Net ir tuo atveju, jeigu būtų leidžiama finansuoti politines partijas, niekas negali paneigti, kad neapskaitytų lėšų vis tiek būtų“, – teigė Seimo narys.
V.Nekrošius buvo dar griežtesnis, jo teigimu, korupcija yra ne tik politikų, bet ir visuomenės problema.
„Vienai pusei reikia nustoti imti, tada kita pusė nustos duoti. Aš galvoju, kad kol 70 procentų visuomenės sutiktų duoti kyšį, jeigu tai išspręstų jų problemas, tol egzistuos ši problema“, – susirinkusiems sakė teisininkas.
„Manau, kad mes praktiškai jau pralošėme bylą Strasbūre, todėl, kad man labai sunku įsivaizduoti, kaip Lietuva įrodinės, kad buvo nešališkas teismas“, – sakė jis.
V.Nekrošius sakė esantis tikras, kad korupcijos byla pasieks Europos Žmogaus Teisių Teismą. Už tai, kad visuomenėje be teismo, suformuotas įsitikinimas, kad „MG Baltic“ yra situacijos kaltininkai, Lietuva turės sumokėti. Teisininko teigimu, nuomonė jau yra suformuota, tai – teisinė problema. Taip pat jis kritikavo ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktą parlamentinį tyrimą, kuris, pasak pašnekovo, dubliavo teisminį procesą. Remiantis Konstitucinio Teismo aiškinimu, parlamentiniai tyrimai turėtų būti atliekami tik tada, kai tyrimą vykdo teismo institucijos.
„Gyvendami teisinėje valstybėje, turime suvokti vieną dalyką – visi, net patys blogiausi, turi turėti konstitucijos suformuotas teises“, – pasakojo teisininkas.
„Norint jog valstybei netektų mokėti baudų, „MG Baltic“ turi būti išteisinti“, – juokavo E.Jakilaitis.
Trečioje, paskutinėje diskusijos dalyje savo nuomones išsakė žiniasklaidos atstovai: Vytautas Bruveris, Šarūnas Černiauskas, Jurga Tvaskienė.
Žurnalistės J.Tvaskienės teigimu, šio skandalo negalima laikyti liberalų partijos egzistavimo pabaiga. Pasak jos, partija turi palaikymo jaunimo gretose.
„Daugelis jaunų žmonų ištikimai žiūrėjo į Liberalų sąjūdį. Aš tikėčiausi, kad nemaža dalis jų, taps nusivylusiais rinkėjais, kurie tiesiog neis prie balsadėžių. Tai vienas didžiausių žalų, kurias valstybei padarė ši istorija. Netikiu, kad liberalų vadovybė nežinojo, kas vyksta“, – sakė Š.Černiauskas.
Politikos apžvalgininkas V.Bruveris sakė abejojantis, ar Liberalų sąjūdis nuspręs susitelkti ties naujais partijos veidais, nes, pasak jo, situacijos tai nepakeis. Jis pastebėjo, kad susidariusi situacija naudingiausia Valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariams.
J.Tvaskienė palygino Darbo partijos ir Liberalų sąjūdžio istorijas. Jos teigimu, pastariesiems ranką išties tradicinės polinės partijos, nes liberalai patogūs visiems.
