Mobilizacija – lyg strateginis žaidimas. Tai yra pasirengimas, kaip išlikti kilus karui ar stichinei nelaimei. Jau dabar turėtų būti aišku, kas evakuotų žmones, tiektų maistą, visa tai koordinuotų. Toks planas yra, tačiau jis slaptas, o po slaptumu, pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo V. Bako, slypi ir nepasirengimas.
„Dabar šitie duomenys – įslaptinti. Tuose duomenyse aš matau daugybę aplaidumo valstybės institucijų veikloje. Aš kalbu apie laikotarpį iki 2016 m. Yra valstybės kontrolės išvada. Man tas aplaidumas balansuoja ant nusikalstamo aplaidumo ribos“, – sakė V. Bakas.
Slaptą planą prieš 4 metus rengė Juozo Oleko vadovaujama Krašto apsaugos ministerija. Jis pripažįsta, kad planas ir jo vykdymas turi trūkumų, tačiau esą tai normalu, nes per 4 metus daug kas pasikeitė, o V. Bako kritiką vadina nusišnekėjimu.
„Manau, kad čia jo nusišnekėjimas yra. Iš tikrųjų mobilizacijai buvo skiriamas dėmesys, buvo departamentas suformuotas, buvo skirti papildomi etatai, parengti planai. Tie planai po 5 metų turėtų būti tobulinami, bet jau praėjo 2 metai ir šios valdančiosios daugumos – pakankamai laiko juos atnaujinti“, – kalbėjo J. Olekas.
Dabar šitie duomenys – įslaptinti. Tuose duomenyse aš matau daugybę aplaidumo valstybės institucijų veikloje.
Trūkumų, kaip rengiamasi mobilizacijai, prieš metus rado ir Valstybės kontrolė. Tačiau jos išvados slaptos, ir tai piktina V. Baką.
„Tai daroma visiškai nepagrįstai, ir, tiesą sakant, tai saugo ne valstybės paslaptį, bet tuos žmones, kurie buvo atsakingi už mobilizacijos funkcijos įgyvendinimą“, – teigė V. Bakas.
Kitą savaitę Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas balsuos ar rekomenduoti dalį išvadų išslaptinti. Tačiau, Valstybės kontrolės teigimu, to padaryti neleidžia įstatymai.
O kol aiškinamasi kas kaltas, Civilinės saugos specialistai pripažįsta, kad jei dabar prireiktų mobilizuoti resursus, būtų nemažai chaoso kas už ką atsakingas.
„Jei reikėtų evakuoti gyventojus, turėtų būti aktyvuota gyventojų evakavimo komisija ir jinai per civilinės saugos prizmę, bet koks santykis su karo padėties subjektais – neaišku. Tai aš matyčiau šitoj vietoj tokį didesnį chaosėlį“, – sakė Vilniaus Civilinės saugos skyriaus vedėja Sandra Norbutaitė.
Tai aš matyčiau šitoj vietoj tokį didesnį chaosėlį.
Specialistams neaiškus ir pasirengimas mobilizacijai. Dabartinis įstatymas numato, kad savivaldybės ir valstybė turėtų sudaryti vadinamąsias „miegančias“ sutartis su verslo įmonėmis, kurios prireikus tarkim tiektų maistą, leistų naudotis savo transportu. Prieš 8 metus priimtame įstatyme numatoma, kad įmonės už tai gautų paramą iš valstybės. Tačiau iki šiol neaišku, kokia ta parama būtų.
Surengtos gyventojų evakuacijos pratybos sostinėje, tačiau iki šiol netikrinta, kaip veiktų mobilizacija visoje šalyje.
