„Mano akimis, reikia visų pirma dabar pradėti įgyvendinti Seimo nutarimo, kuriuo patvirtinta komiteto išvada, pasiūlymus. Aš manau, kad kiekvienas pasiūlymas bus analizuojamas pagal kompetenciją ir informuojama visuomenė apie tai. Ta nuostata, kad reikia imtis priemonių atlyginti galimai valstybei dėl neteisėtos įtakos sudarytų sandorių padarytą žalą, yra“, – teigė V.Bakas.
Pasak V.Bako, 1,5 milijardo eurų – tai maždaug ta suma, kurią dvi grupės gavo per galimai neskaidrius sandorius. Jis pripažino, kad suma nėra tiksli, ir pripažįsta, kad nė nesitiki, kad būtent tiek pinigų valstybei pavyks atgauti.
Tuo laikotarpiu, 2008-2012 m., aš ten neradau nė vieno konkurso, kuris ne korupcinis. Tai buvo bendradarbiavimo tarp politikų, partijų sąlygų pakete, – sakė V.Bakas.
„Yra dvi pagrindinės grupės sandorių. Pirma yra „Leo LT“ – tai stambiausias korupcinis sandoris. Jį reikia, tiek kūrimo, tiek išardymo pasekmių prasme, nes yra požymių, kad buvo verslininkų gautos pajamos, kurių jie neturėjo gauti, nes pats sumanymas buvo korupcinis, pats sumanymas buvo nusikalstamas, o po to mes čia atlyginame, dividendus išmokame.
Kitas dalykas yra „MG Baltic“ 2008-2012 m. sudaryti sandoriai tuose sektoriuose, kuriuos mes identifikavome. Juos taip pat stambiausius reikia peržiūrėti ir imtis priemonių, kad žala, kuri buvo padaryta dėl neteisėtos įtakos metu sudarytų sandorių, būtų atlyginta“, – aiškino, ką skaičiuoja kaip galimą žalą valstybei, V.Bakas.
Anot jo, suma yra apytikslė. V.Bako teigimu, komitetas suskaičiavo, kad „MG Baltic“ grupės įmonės tuo laikotarpiu sektoriuose, kuriuose siekė neteisėtos įtakos, laimėjo konkursų už maždaug 500 mln. eurų. V.Bakas akcentavo, kad kalba ne tik apie „Mitnijos“ laimėtus „Lietuvos geležinkelių“ skelbtus konkursus.
„Čia yra detalės. Darbai ar padaryti, aš negaliu to komentuoti, bet mūsų tikslas buvo parodyti, kaip gimsta tos „sėkmės istorijos“, kaip, naudojant neteisėtą įtaką, įgyjamas pranašumas, kokie to mastai, kaip tai veikia, kokie subjektai tame dalyvauja“, – klausiamas, kaip vis dėlto suskaičiuoti žalą, jei darbai, kuriems laimėti konkursai, atlikti, teigė V.Bakas.
Jei, NSGK pirmininko skaičiavimu, „MG Baltic“ galėjo padaryti maždaug 500 mln. eurų vertės žalos, tai „Leo LT“ liktų milijardas eurų, tačiau, kaip tai suskaičiuota, V.Bakas nepaaiškino.
Jis tikino nenorintis komentuoti ir kolegos „valstiečio“ Dainiaus Gaižausko pareiškimų esą galimą 1,5 milijardo eurų žalą komitetui padėjo suskaičiuoti ekspertai.
Pasak V.Bako, šis skaičius paimtas apytiksliai suskaičiavus „Leo LT“ projekto kainą ir „MG Baltic“ 2008-2012 m. laimėtus viešųjų pirkimų konkursus tose srityse, kuriose jie siekė neteisėtos įtakos politikams ir valstybės tarnautojams. Kad „MG Baltic“ tuo metu kokius nors konkursus galėjo laimėti skaidriai, V.Bakas net negalvoja.
„Jie yra visi korupciniai, pradėkime nuo to. Tuo laikotarpiu 2008-2012 m. aš ten neradau nė vieno konkurso, kuris ne korupcinis. Tai buvo bendradarbiavimo tarp politikų, partijų sąlygų pakete. „MG Baltic“ kai kuriuose sektoriuose dominavo, o konkursai buvo dėl akių, jų eigą kontroliuodavo žmonės, kurie lojalūs „MG Baltic“, tai kalbėti apie teisėtumą... na, nežinau, man neapsiverčia liežuvis“, – kalbėjo V.Bakas.
Išvadose skaičių nėra
Seimo patvirtintose išvadose V.Bako ir D.Gaižausko lūpose skambanti 1,5 mlrd. eurų suma nėra minima. Čia fiksuojama, kad nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2016 m. vidurio koncerno „MG Baltic“ valdoma „Mitnija“ kartu su kitais partneriais laimėjo 33 universitetų ir sveikatos priežiūros įstaigų skelbtus viešųjų pirkimų konkursus, kurių bendra vertė (su PVM) viršija 100 mln. eurų.
Taip pat išvadose rašoma, kad veikdami pagal sukurtą poveikio „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei schemą, koncerno „MG Baltic“ atstovai užtikrino savo valdomai įmonei „Mitnija“ ilgalaikį sėkmingą dalyvavimą „Lietuvos geležinkelių“ skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose.
„Pagrindinė „Mitnijos“ partnerė „Lietuvos geležinkelių“ skelbiamuose konkursuose buvo bendrovė „Kauno tiltai“. (…) Abi šios įmonės kartu su kitomis partnerėmis 2009–2013 m. laimėjo „Lietuvos geležinkelių“ organizuotų rangos darbų pirkimo konkursus, kurių bendra vertė (su PVM) viršijo 1 mlrd. litų“, – rašoma išvadose.
Apie „Leo LT“ finansus NSGK tyrimo išvadose nėra nė žodžio.
2008-aisiais metais, išardant šį projektą, visų jo akcijų vertė buvo 2,7 mlrd. litų. „NDX energijai“ valstybė už susigrąžintus Vakarų skirstomuosius tinklus sumokėjo 680 milijonų litų, tiek, už kiek „NDX energija“ įsigijo Vakarų skirstomuosius tinklus (VST). Tačiau teigiama, kad valdydami VST naujieji savininkai įvairiais būdais iš įmonės spėjo išsimokėti maždaug 800 mln. litų.
Dar išvadose, remiantis Valstybės kontrolės skaičiavimais, aprašoma, kad Lietuva galėjo permokėti NUKEM už Ignalinos AE uždarymo darbus, tačiau NUKEM galimai padarytos žalos komitetas išsiieškoti nesiūlo.
Prokuratūrai atskiro skundo nerašys
V.Bako teigimu, Seimui patvirtinus tyrimo išvadas konkrečias žalos sumas vis dėlto turėtų nustatyti teisėsauga, padedama Viešųjų pirkimų tarnybos. Tiesa, į šias institucijas Seimas papildomai, pasak NSGK pirmininko, bent kol kas nesikreips, nes esą jos ir taip gali pradėti tyrimus.
„Prokuratūrai nereikia jokių Seimo pavedimų. Ji pati gali įsivertinti tiek „Leo LT“ sandorį, tiek kitus sandorius, kurie buvo sudaryti kaip neteisėtos įtakos padarinys. Seimas prokurorams nepatarinėja, ką daryti“, – sakė jis.
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė patvirtino, kad atskiro kreipimosi iš Seimo nėra laukiama.
„Bet kokiu atveju bus išsamiai susipažinta su visa išvada ir jos priedais, papildoma medžiaga ir tuomet atitinkamai priimami sprendimai. Tai dabar pat pasakyti, kokie jie bus, kada jie bus, tikrai dar yra anksti“, – 15min sakė Generalinės prokuratūros atstovė.
D.Vilytė: Jei tikrintume savarankiškai, negalėtume skirti net baudų
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė taip pat tikino, kad Seimo priimtos tyrimo išvados bus įvertintos. Tiesa, ji abejojo, ar tai valstybei duos kokios nors finansinės naudos.
D.Vilytės teigimu, visų „MG Baltic“ įmonių 2008-2016 m. laimėtų viešųjų pirkimų konkursų ištirti ir patikrinti nei įmanoma, nei yra prasmės. Tačiau tai esą nereiškia, kad tikrai neįmanoma padaryti visiškai nieko.
„Reikia žiūrėti racionaliai. Jeigu ikiteisminės institucijos – prokuratūra ar Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradeda tyrimus, paprastai mes gauname jų pavedimus įvertinti vieną ar kitą pirkimą. Pasirinkimo tada mes neturime. Praėję metai buvo ypatingai gausūs tokių pavedimų – net 67,3 proc. visų mūsų vertinimų buvo paremti tokiais pavedimais. Tarp jų – Kalėjimų departamento pirkimai, Šiaulių kelių, Šiaulių ligoninės pirkimai“, – aiškino ji.
Jei imtumėmės savarankiškai vertinti, tai net ir nustatę pažeidimus mes negalėtume surašyti administracinio nusižengimo protokolo, nes yra senatis, – sakė D.Vilytė.
Pasak D.Vilytės, deja, bet be konteksto, be informacijos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų ar Valstybės saugumo departamento (VSD), kuris galbūt turi konkrečios informacijos apie konkrečius pirkimus, iš VPT patikrinimų išeitų tik šnipštas – būtų sugaišta daugybė laiko, o rezultato pasiekta nulis.
„Jei imtumėmės savarankiškai vertinti, tai net ir nustatę pažeidimus mes negalėtume surašyti administracinio nusižengimo protokolo, nes yra senatis. Valstybė tiesiog neturės galimybių susigrąžinti žalos, jei tik mes tikrinsime be ikiteisminio tyrimo“, – sakė D.Vilytė.
Kol kas, anot VPT vadovės, pastebima, kad „MG Baltic“ įmonės nebuvo statybų sektoriaus viešųjų pirkimų lyderės. „Mitnija“ nepateko net į lyderių dvidešimtuką. Taip pat D.Vilytė pabrėžia, kad korupcijos atvejais pirkimų sąlygos neretai formuluojamos taip, kad VPT sunku prie ko nors prikibti. Specialiai vienam tiekėjui skirtos sąlygos gerai paslepiamos, o formaliai visi dokumentai būna tvarkingi.
„Jei mes tikrinsime visus, tai mes tada turėsime užsidaryti ir tikrinti tik šiuos senus pirkimus. Todėl reikia valstybiškai žiūrėti į situaciją ir vengti tuščių apsisukimų“, – aiškino D.Vilytė.
Pasak VPT vadovės, kol koncerno kaltės neįrodė teismas, nėra įmanoma ir uždrausti „MG Baltic“ įmonėms dalyvauti ir laimėti viešųjų pirkimų konkursus.
Nors V.Bakas yra užsiminęs, kad „MG Baltic“ koncerno įmonės galėtų būti įtrauktos į nepatikimų tiekėjų sąrašą, D.Vilytė tai kategoriškai neigia. Anot jos, pagal dabartinius įstatymus, į šį sąrašą įmonės įtraukiamos dėl to, kad nesilaiko sutartyse numatytų svarbiausių reikalavimų, o ne dėl prasto politikų vertinimo.
